Kokie tie geriausi gimtadieniai buvo?
1985 metais nuvažiavome su drauge atostogauti į Baku, o po savaitės atsidūriau negyvenamoje saloje – filmavausi Azerbaidžano juostoje „Pasivaikščiojimas užmiestyje“. Vaidmuo – sunkus, draminis, tačiau kokie žmonės aplinkui: režisierius Eldaras Kulijevas, kompozitorius Muslimas Magomajevas! Jūra, saulė, baliai kiekvieną vakarą! Kaip geriausias atostogas atsimenu tuos tris filmavimo mėnesius saloje! Kai susiruošėme išvažiuoti, verkiau ir aš, ir visa komanda. Po trijų dienų – mano gimtadienis. Skambina filmo komanda iš Baku: „Egle, sveikiname! Dabar čia sėdime visa filmavimo grupė, dvidešimt aštuoni žmonės tavo garbei kelia taures.“ Apšvietėjai, grimuotojai, aktoriai – vienas iš kito ima ragelį, visi man linkėjimus siunčia: „Eglute, turbūt esi pati laimingiausia jubiliatė. Pavydime tavo svečiams, kurie dabar švenčia su tavimi. Visiems perduok, kad jie – laimingiausi žmonės, nes turi tave!“ O aš sėdžiu viena savo bute ir verkiu... Ryte – skambutis į duris: stovi azerbaidžanietis, iš vienos pusės – keturios dėžės, iš kitos – dar keturios. „Palikau visą komandą Baku švenčiančią tavo gimtadienį, o mane siuntė perduoti šių dovanų“, – girdžiu. Viena dėžė su raudonuoju šampanu, kita – su vynuogėmis, trečia su figomis ir saldumynais... Pusę Vilniaus apdalijau tomis dovanomis. O šešiasdešimtmečio proga nuo visko pabėgau į Maskvą – pas marčią Tatjaną ir anūką Dominyką. Kas tokiems gimtadieniams galėtų prilygti – kokie karpiai, kokios vištos?..