Buvę „Tele Bim-Bam“ solistai atskleidė, ką patyrė būdami kolektyvo dalimi

„Tele Bim-Bam“ yra neatsiejama mano gyvenimo dalis. Be jo nebūčiau toks, koks esu. Tuo metu visi mūsiškiai buvo žinomi, – prisimena 13 metų su „Tele Bim-Bam“ praleidęs Tomas Narkevičius ir prisipažįsta, jog žinomumas vaikams nebuvo lengvas iššūkis. „Mane net ir krepšinio aikštelėje visą laiką atpažindavo. Tiesą sakant, tas dėmesys ne visada buvo malonus. Aš labai daug dalykų imdavau giliai į širdį, o vaikai, galbūt iš pavydo, būdavo užgaulūs“. 

Žinomumo privalumus ir trūkumus dabar su šypsena prisimena ir Gabrielė Malinauskaitė. „Buvau atpažįstama, tačiau man mama nuo mažumės sakydavo, kad, nepaisant to, jog mane rodo per televizorių, kad esu scenoje, vis tiek esu toks pat vaikas, kaip ir kiti. Ji labai bijojo, kad aš neišpuikčiau, nesusirgčiau vadinamąja žvaigždžių liga. O dabar juokauja, kad gal iš tos baimės kiek perspaudė, perlaužė į kitą pusę“, – juokiasi G.Malinauskaitė savo gyvenimą ir karjerą siejanti su aktoryste. 

T.Narkevičius kaip solistas išgarsėjo ir vienu iš „Tele Bim-Bam“ veidų tapo sudainavęs tokius kūrinius kaip „Kelionė pas pabaisą“, „Dantukas“, „Kiški piški“, „Mes kitokie“, porą duetų su Eglute. G.Malinauskaitės repertuare – „Paukščių karalius“, „Pupa“, „Karakumų asilėlis“, „Paukšteli“, „Velykų rytas“.

„Iš tų laikų prisiminimai tik nuostabūs. Mane suformavo šis kolektyvas. Gal būčiau buvęs uždaras ar drovus vaikas, bet „Tele Bim-Bam“ davė galimybę pamatyti Lietuvą, sutikti labai daug vaikų, kurie nori mane pamatyti. Man „Tele Bim-Bam“ buvo kelionė, entuziazmas kažko laukti. Tai buvo visas gyvenimas, gyvenimo mokytojas, padėjęs nugalėti scenos baimę ir išmokęs labai daug dalykų, pavyzdžiui, kaip bendrauti su publika, kaip scenoje atrodyti ir jaustis gerai“, – sako T.Narkevičius, kolektyvą palikęs prieš penkerius metus.

Vaikinas šiuo metu studijuoja KTU, bet jo gyvenimas vis dar glaudžiai susijęs su muzika. Su savo asmeniniu projektu „Fingalick“, pripažintu ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje, jis kuria elektroninę muziką, groja su grupe „Without Letters“. Nors nuo muzikos jis neatitrūko, nostalgiją vis dar kelia ir stipriai jaudina „Tele Bim-Bam“ koncertai.

„Lankiausi „Tele Bim-Bam“ ir Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro koncerte prieš metus ir supratau, kad į „Tele Bim-Bam“ koncertus aš žiūriu labai emocionaliai ir labai graudinuosi. Kai klausausi jų dainų, šiurpuliukai per kūną bėgioja. Visos tos vaikiškos dainos, muzika – labai gražu. Galiausiai, ten skamba ir mano dainos. Tiesą sakant, kai matau mano dainas dainuojančius vaikus, juos analizuoju. Galvojau, ką ir kaip aš vienoje ar kitoje vietoje būčiau daręs, – pasakoja T. Narkevičius ir prisipažįsta tarp kolektyvo mažųjų atradęs savo kopiją. – Jo vardas taip pat Tomas, jis taip pat nešioja akinius.“

Tomui pritaria ir jo kolegė Gabrielė: „Dabar labai noriu pamatyti „Tele Bim-Bam“ koncertus kaip žiūrovė, o ne kaip atlikėja. Seku naujienas apie grupę, matau, kaip iš koncertų nuotraukas įkelia kiti „Tele Bim-Bam“ nariai ir suprantu, kad tie koncertai tokie pat smagūs.“

G.Malinauskaitė „Tele Bim-Bam“ kolektyve praleido 17 metų ir su juo atsisveikino dalyvavusi pernai vykusiame „Voro vestuvių“ ture. 

„Sunkiausia buvo vaikiškas dainas dainuoti paauglystėje, bet po to tą patį ir su kitais vaikais pastebėjau. Visiems per pereinamąjį laikotarpį buvo sunku dainuoti vaikiškas dainas. O kai suaugi, tai pasidaro smagu. Pradėjau studijuoti aktorystę ir susitikimas su vaikais man tapo dar malonesnis“, – išgyvenimais dalinasi buvusi solistė ir Neringą Čereškevičienę vadina pirmąja scenos mokytoja, parodžiusia jai, kas yra kinas.

„Tele Bim-Bam“ ir Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro koncertai: lapkričio 18 d. – Kauno „Žalgirio“ arena; lapkričio 20 d. – Vilniaus „Siemens“ arena; lapkričio 22 d. – Klaipėdos „Švyturio“ arena; lapkričio 24 d. – Šiaulių arena; lapkričio 25 d. – Panevėžio „Cido“ arena.