Buvęs bankininkas Aivaras Abromavičius: „Esu Lietuvos-Ukrainos patriotas“
„Esu lietuvis, bet patriotizmą suprantu taip, kad galima būti patriotu daugiau nei vienos šalies ir tas šalis palaikyti. Taigi, esu Lietuvos-Ukrainos patriotas, bet taip pat esu ypatingai artimas Estijai, kurioje gyvenau šešerius metus ir Švedijai, kur praleidau septynerius metus“, – jau šį vakarą LRT laidoje „Gyvenimas“ kalbės Aivaras Abromavičius, buvęs lietuvių bankininkas, pasiekęs politinių aukštumų Kijeve.
Interviu žurnalistams iš Lietuvos A. Abromavičius davė savo šeimos namuose pačiame Kijevo centre. Prabangiame bute 41-erių lietuvis gyvena su ketveriais metais jaunesne ukrainiete žmona Katerina ir trim vaikais – dvylikamete Sofi, aštuonerių Luku bei ketverių Marku.
Prieš trejus metus Ukrainoje kilo Maidano revoliucija, nusinešusi šimtus gyvybių, tačiau nuvertusi korumpuotą, neįsivaizduojamais turtais aptekusią valdžią. Traukti šalies iš duobės atėjo nauji veidai. Tuomet ir pasklido žinia apie savo rankomis Maidano barikadas stačiusį turtingą lietuvį, kuriam naujasis Ukrainos prezidentas Petro Porošenka suteikė pilietybę ir patikėjo vienas svarbiausių – ekonomikos ministro – pareigas.
Iki Maidano Aivarą Abromavičių daugiausia žinojo verslo elitas. Po revoliucijos apie jį išgirdo ne tik Lietuva, bet ir mažų mažiausiai visa Europa. Žmogus, dėl kilnaus tikslo atsisakęs milijoninio verslo, pelnė ir pasaulio galingųjų, ir paprastų žmonių simpatijas.
Tiesa, norėdamas padėti bėdos ištiktai Ukrainai, Aivaras Abromavičius turėjo paaukoti ne tik turtus jam sukrovusią investicinę bankininkystę, bet ir Lietuvos pilietybę. „Tuo metu buvau visiškai užsidegęs energija padėti Ukrainai. Aš jau gyvenu čia septynerius metus, vaikai čia gimė, žmona kilusi iš Donecko. Visiškai nemąsčiau apie pasekmes, kad prarasiu Lietuvos pilietybę, nes manau, kad savo darbais nusipelnysiu, kad man ją tikrai grąžintų vėliau“, – laidoje „Gyvenimas“ atvirai kalbės A. Abromavičius.
Vyras pasakoja, kad dirbti ministrų kabinete buvo ne tik beprotiškai įdomu, bet ir pavojinga. Šalyje, kur klestėjo korupcija, niekas permainų nenorėjo. O būtent dėl jų lietuvis ėmėsi šio iššūkio. Nuo pat pradžių jutęs spaudimą atsisakyti reformų galiausiai jis sulaukė ir oligarchų grasinimų.
