Buvęs „Pikaso narys“ Tomas Eigertas šiuo metu realizuoja save kiek netikėtame amplua, bet scenos nepamišo.
Vedei, pradėjai dirbti sveikatingumo centre ir privačiuose senelių namuose „Gemma“. Vis rečiau matome tave žurnalų puslapiuose. Nebelakstai motociklu. Kas tau – subrendai?
Aš kiekvieną dieną vis labiau bręstu, bet tai nereiškia, kad žmogus, kuris važinėja motociklu, stovi ant scenos ar yra matomas žurnalų puslapiuose yra nebrendyla. O jei rimtai, visi gyvenimo darbai ir įvykiai atneša tam tikros patirties, gebėjimų ir savaime aišku atsakomybės.
Vestuvės mano gyvenime buvo iš tiesų labai svarbus įvykis, kuris su savimi atnešė ir atsakomybę, po jų savo gyvenimą pradėjau dėlioti kitaip. Nesu tas vaikis, kuris gyvena it katinas ir visur vaikšto bei viską daro vienas. Teko atsirinkti prioritetus, skirti laiko šeimai, namams, todėl šiek tiek keičiasi ir veiklos mano gyvenime, tačiau scenos aš nepalikau.
TAIP PAT SKAITYKITE: „Pikaso“ dainininkas Tomas Eigertas vedė savo išrinktąją Gintarę
Ar nepasiilgsti vakarėlių, garsenybės statuso?
Tokio statuso niekada neturėjau. O kai neturi, tai ir pasiilgti nėra ko. Vakarėlių tikrai nepasiilgstu, šiaip aš jų niekada ir nemėgau, esu žmogus kuris po darbo renginiuose mieliau vakarus leidžia ramybės apsuptyje, tai į vakarėlius su draugais keliaudavom tik kai neturėdavom ką veikti. Dabar į vakarėlius keliauju su žmona ir savo draugais tik kažką minint. Kur kas smagiau laiką leisti kur nėra tiek daug išgėrusių ir dėl vietos stygiaus vienas į kitą besitrinančių žmonių.
Kaip pasikeitė tavo gyvenimas išėjus iš grupės?
Manau, kad niekuo mano gyvenimas nepakito, tiesiog atsirado kitų darbų. Jiems teko skirti daugiau laiko, todėl teko atsisveikinti su grupės veikla. Skirtumas tik tas, kad su grupės draugais bei prodiuseriais susitinkam ne darbus dirbti ir reikalus spręsti, o tiesiog maloniai praleisti laiką. Su pikasais palaikau šiltus ryšius.
Dauguma atlikėjų pastebi, kad labai sunku atsisveikinti su scena. Ar jauti jai ilgesį? Gal kirba mintis pradėti solinę karjerą?
Apie solinę karjerą tikrai nemąstau, buvo puiku būti grupės nariu, tačiau vienam, manau, būtų nebe taip smagu. Kaip ir minėjau scenos neapleidau, vedu renginius, vestuves ir ši veikla patenkina mano scenos poreikį. Smagu prisidėti prie švenčių kūrimo ir įgyvendinimo, nesvarbu tai didelė šventė ar maža.
Kaip atsiradai sveikatingumo namuose?
Atrodo, kad patekimas į šią įstaigą buvo toks savaiminis, kad net sunku prisiminti koks jis tiksliai buvo. Buvusioje darbovietėje vis brendo reikalas kažką pakeisti, ir kaip tik tuo metu gavau pasiūlymą pereiti būtent čia.
Sveikatingumo centre veikia ir vieninteliai Vilniaus apylinkėse privatūs senelių globos ir slaugos namai. Ar tenka pabendrauti su centre gyvenančiais senoliais?
Tikrai tenka, senas žmogus turi sukaupęs daug patirties patyrę daug gyvenimo pamokų, tad jei sugebi įsiklausyti ir juos suprasti, galima nemažai išmokti. Man patinka jų požiūris į darbą, žmonių santykius. Vyresni žmonės turi tokias vertybes, kurių šiuolaikinis jaunimas jau turbūt niekada ir nebeturės.
Daug kalbama apie orią senatvę. Bet iš tikrųjų, tai tiesiog suteikti galimybę senoliui maksimaliai ilgai jaustis naudingam. Turi būti labai aišku, kur yra seno žmogaus vieta šeimoje ir visuomenėje. Manau, kad dirbu gerą darbą ir žmonėms atnešu naudą bei realią pagalbą. Turbūt kiekvieno žmogaus misija tokia ir turėtų būti: nešti naudą bei patirtį ne tik sau, bet, ir padėti kitiems.
