Žinomas visuomenės veikėjas, tarptautinę verslo karjerą padaręs vadovas, ilgametis Valdo Adamkaus bendražygis ir buvęs Lietuvos Respublikos prezidento vyriausiasis patarėjas Raimundas MIEŽELIS vasaros pradžioje minėjo 95 metų sukaktį. Regis, jis ir vėl pasiruošęs nustebinti Lietuvą, tik šįkart – asmeninio gyvenimo pokyčiais, rašo žurnalas „Legendos“.
Prieš pasitraukdama į Vakarus jūsų šeima gyveno Kaune. Kokį prisimenate šį nerūpestingos vaikystės laikotarpį?
Mėgome lankytis miesto sode šalia Muzikinio teatro ir „Konrado“ kavinėje, kur tėvai mane retkarčiais pasiimdavo valgyti ledų. Ten rinkdavosi įvairūs menininkai, politikai ir šiaip gera kompanija – tėvas tuo laiku buvo Kariuomenės teismo pirmininkas, 1938-aisiais gavo brigados generolo laipsnį. Mama niekur nedirbo, dalyvaudavo „faifokliokuose“ restorane „Versalis“, garsėjusiame muzika ir šokiais. Su tėvais labai gerai sugyvenome, eidavome kartu į Karininkų ramovę, kur vykdavo įvairūs vakarai ir Naujųjų metų sutikimai, ten apsilankydavo ir prezidentas.
Iš vaikystės didžiausias įspūdis liko apie lietuviškas sosiskas – dešreles: labai gardžiai kvepėjo, būdavo labai skanu užsidėjus lietuviškų garstyčių. Pamenu, eidavome valgyti į užkandinę „Pienocentro“ bendrovės rūmuose.
Lietuvoje tuo metu buvo madinga viskas, kas prancūziška, tai tėvai pasamdė auklę prancūzę ir ji mane lavino: lietuviškai dar nemokėjau, o prancūziškai jau kalbėjau. Skaitydavome su ja knygas, įvairius komiksus iki kokių devynerių metų.
Man daug reiškia Palanga. Kiekvieną vasarą važiuodavome su tėvais į Karininkų ramovės poilsio namus atostogauti. Net dabar, kai tik nuvykstu prie jūros, užeinu į tą vietą ir prisimenu, kur buvo mūsų kambariai. Palanga – malonus kurortas. Ir pernai ten per Pasaulio lietuvių žaidynes sakiau kalbą apie sportininkų keliones į Lietuvą sovietmečiu, dalyvavome žaidynių atidaryme. Sportas, ypač krepšinis, man labai rūpi. Nepraleidžiu nė vienų rungtynių: jei tik galiu, stebiu jas salėje, jei ne – per televizorių. Būdamas Palangoje visada aplankau Sabonių restoraną „Pušų paunksnėje“.
Mat kai Portlando krepšinio komanda norėjo persivilioti Arvydą Sabonį į JAV, visaip bandė su juo užmegzti kontaktą. Per rungtynes Madride gyvenome kartu viename viešbutyje: sovietų rinktinė, aš. Arvydas nemokėjo angliškai, tad tapau jo vertėju ir suderėjom labai gerą kontraktą jam žaisti Portlande.
.