Buvusi „mokinukė“ Ieva Šimkonytė-Vaitiekūnienė – apie artėjantį šeimos pagausėjimą ir norą grįžti į sceną

Ieva, jokiomis nuotaikomis pasitikote savo gimtadienį?

Pavasariškomis! Mano gimtadienis labai geru metu – kai gamta pradeda žaliuoti, oras šilti, tai visada labai optimistiškai nuteikia galvojant apie ateitį. Kaip tik laukia atostogos, tai per jas bus galima daugiau laiko skirti sau.

Šis gimtadienis ne išimtis, švenčiau jį su dideliu ir skaniu tortu, bet tik šeimoje.Tikiuosi savaitgalį oras leis pabūti lauke ir kažką skanaus pasikepinti ant ugnies, smagiai pasibūti.

Esate žinoma, kaip buvusi „mokinukė“, o vėliau ir „studentė“. Tačiau kokia veikla užsiimate šiuo metu?

Užsiimu veikla, susijusia su IT sektoriumi, skaitmeninėmis platformomis, prižiūriu vienos įmonės puslapio ir programėlės veiklą. Labai įdomi sritis, tokia pat įdomi, kaip muzika!

Ar pasiilgstate scenos? Pavartote „Mokinukių“, „Studenčių“ archyvus, kartais pasižiūrite užsilikusius pasirodymų įrašus?

Visada su šypsena ir nostalgija prisimenu „Mokinukių“ ir „Studenčių“ laikus – nuostabūs prisiminimai. Mes visos kartu užaugome ir galima sakyti, daugiau nei pusę savo nugyvento gyvenimo praleidome diena iš dienos kartu su merginomis dainuodamos, repetuodamos ir bendraudamos tarpusavyje. Tai labai gražus gyvenimo etapas. Neseniai vienas gerbėjas pasidalino mūsų koncerto įrašu, darytu prieš 15 metų. Simona Nainė jį pastebėjusi taip pat pasidalino savo „Instagram“ profilyje, buvo ir smagu, ir juokinga į mus mažas žiūrėti jau suaugusios akimis (šypsosi).

Ar dar palaikote ryšį su kitomis grupės narėmis?

Matyt dėl to, kad užaugome kartu, pas mus ryšys visada yra, ar jį palaikome, ar ne. Šiuo metu bendraujame rečiau, nei norėtume, vis tik atstumai ir šeimų turėjimas daro savo. Bet, kaip ir minėjau, tarp mūsų visų yra labai stiprus ryšys, net ir nesimačiusios ilgesnį laiką nesijaučiame atitolusios, ir susibėgusios bendraujame taip, lyg būtum bendravusios dar vakar. 

Kodėl nusprendėte pasitraukti iš muzikos pasaulio? Gal dar kartais sulaukiate pasiūlymų sudalyvauti kokiame projekte?

Pasitraukimas buvo labai natūralus, beveik visos susikoncentravome į šeimas ir nebeskyrėme tiek dėmesio muzikinei veiklai. Taip pat pamatėme, kad gana sunku vienoms gyvenant Vilniuje, kitoms Marijampolėje, susiderinti bendrus repeticijų laikus. Ir aišku, žinojome, kad jei norime likti scenoje, jau turime galvoti apie naują grupės pavadinimą ir repertuarą. Kai baigėme mokyklą, iš „Mokinukių“ tapome „Studentėmis“, o kai baigėme studentauti, vėl reikėjo pergalvoti mūsų grupės konceptą. O daryti bet ką ir bet kaip – ne mūsų būdui. To mus išmokė mūsų vadovė Laima (šypsosi).

Pasiūlymų pasitaiko, vis dar kartą per metus išlendame į eterį. Visgi, manau, kad būtų visai smagu ir vienai užlipti ant scenos, ar atsidurti vedėjos rolėje...

Ar pasitaiko tokių situacijų, kai jus gatvėje dar atpažįsta, kaip buvusią „mokinukę-studentę“?

O taip! Tiesa, kadangi viešumoje beveik nepasirodau,  pastaruoju metu pastebėjimus „taigi čia mokinukė!“, vis dažniau keičia klausimai „kur aš tave mačiau?“ (juokiasi).

Ne paslaptis, kad kiekvienais metais Lietuvos muzikos padangėse atsiranda vis daugiau naujų veidų, talentų. Kaip vertinate šiuolaikinę sceną, jaunuosius atlikėjus?

Smagu, kad yra daugiau atlikėjų, kurie atstovauja skirtingo stiliaus muziką, todėl yra daugiau pasirinkimo ir ta muzika ne tokia vienalytė kaip anksčiau. Svarbiausia, kad jaunieji atlikėjai užsiimtų muzika iš širdies, ne dėl populiarumo.

Kartu su vyru auginate dukrelę bei laukiate į gyvenimą atkeliaujančio antrojo vaikelio. Kalbant apie pirmagimę, galbūt pastebite ir jos polinkį į muziką?

Mano dukrytei treji metai, dar anksti pasakyti konkrečius pomėgius, nes mėgsta ir šokti, ir dainuoti, ir piešti. Matosi, kad labiau linkusi į meninę-kūrybinę veiklą, nei sportinę, bet konkrečiai į kokią – pamatysime vėliau. Jokia veikla per prievartą neverčiame užsiimti, norime, kad pati pajaustų, kas jai patinka, suteikiame galimybes viską išbandyti.

Kokia esate mama – griežta ar nuolaidi?

Manau labiau nuolaidi, nei griežta. Esu griežta tik dėl taisyklių,  kurios galioja namuose, svečiuose, arba kai kyla pavojus vaiko sveikatai. Visada su vyru taikydami taisykles atsižvelgiame į aplinkybes. Norisi suteikti laisvę tam tikrose ribose, bet ir per daug nesuvaržyti. Stengiuosi rasti viduriuką.

Kaip šeimoje išgyvenate karantiną?

Laukiam kada pagaliau baigsis! Labiausiai buvo liūdna, kad ilgą laiką negalėjome matytis su seneliais. Buvome pripratę kiekvieną savaitgalį juos aplankyti, o daugiau nei pusmetį teko savaitgalius leisti namuose. Tai mums neįprasta... Visgi, laiko veltui neleidome – tikriausiai neliko nei vieno parko Vilniuje, kurio neaplankėme!

O koks šįkart yra antrojo vaikelio laukimas?

Lengvas ir panašus į pirmąjį, skiriasi tuo, kad pati esu ramesnė ir dėl visko tiek nepergyvenu (šypsosi).

Ko palinkėtumėte sau gimtadienio proga?

Gerai pailsėti iki antro vaikelio gimimo!