Catherine Deneuve ir 99 prancūzės išreiškė nuogąstavimą, kad „#MeToo“ judėjimas gali pridaryti bėdos pačioms moterims
Po seksualinio priekabiavimo skandalų kilęs moterų judėjimas „#MeToo“ gali turėti neigiamos įtakos laisvei, moterims ir tiems patiems vyrų bei moterų santykiams. Tokį nuogąstavimą išreiškė prancūzų aktorė Catherine Deneuve (74).
„Oskarui“ nominuota aktorė ir dar 99 garsios prancūzės parašė viešą laišką, kuriuo įspėja, kad skandalai dėl seksualinio priekabiavimo gali padėti pasaulyje vėl įsigalėti puritonizmui – perdėtos moralės ar politinio korektiškumo taisyklėms.
Laiškas išspausdintas sausio 9 d. „Le Monde" laikraštyje. Jį pasirašė aktorės, rašytojos, akademinės visuomenės atstovės.
100 prancūzių toli gražu neliaupsina moterų pareiškimų bangos dėl amerikiečių prodiuserio Harvey Weinsteino seksualinių veiksmų.
„Mes sutinkame, kad vyrai dažnai piktnaudžiauja savo valdžia, moterys patiria prievartą, priekabiavimą darbe, gatvėje - su tuo reikia kovoti. Tačiau šiandien judėjimas #MeToo vyrus, kažkada bandžiusius flirtuoti ar pavogti bučinį, pavertė prievartautojais, – teigiama „100 moterų kolektyvo” pareiškime. – Moterys išdrįso pasisakyti apie patirtą prievartą - tai sveikintina. Tačiau šiandien žodžio laisvė tapo kitokios minties cenzūra: kitaip galvojančios moterys nedrįsta išreikšti savo nuomonės, tarkim, kad ne visuomet sutinka su #MeToo judėjimu, o išsakiusios masiniam judėjimui nepatogią nuomonę, vertinamos kaip išdavikės".
Laiško autorės teigia, kad apie vyrų piktavalį naudojimąsi savo įtaka, jėga ir galia kalbėti viešai reikia, tačiau smerkimas ir keliasdešimties metų senumo istorijų viešinimas tapo nebevaldomu. Tai tik skatina neapykantą vyrams, gali formuoti neigiamą požiūrį į seksualumą.
Dar daugiau – tai gali pakenkti pačioms moterims, nes prisidengusieji jų teisių gynimu gali tik paversti moteris aukomis, vargšėmis. Tuomet jas valdyti ir skriausti žymiai lengviau – kaip viduramžiais, raganų medžioklės laikais.
Pasak „100 moterų kolektyvo”, tik vienos nuomonės pripažinimas gali pasitarnauti seksualinės laisvės priešams, religiniams ekstremistams, radikalams ir tiems, kurie, prisidengdami gerais veiksmais, padorumu ir nepriekaištinga morale, nori įvesti cenzūrą, suvaržymus, valdyti žmones bei jų mintis.
Catherine Deneuve su bendramintėmis kaip pavyzdį pateikė filosofo Ruwen Ogien mintį, kad laisvė šokiruoti, įžeisti, rodyti nepatogią tiesą ar realybę yra būtina kūrybiniam procesui. Puritonizmas - giljotina menui.
Prancūzės tiesiog atkreipia pasaulio dėmesį, kad tiesa visuomet kažkur per vidurį, negali būti vienos, kad galima išsakyti nuomonę kitokią, nepatogią ir nebūtinai politiškai korektišką.
Lietuvoje vienas tokių pavyzdžių – personažas Rožinis Pudelis, savo socialinėje paskyroje „Mama, žiūrėk, aš - Selebriti" po „Auksinių gaublių" apdovanojimų ceremonijos paviešinęs subtiliai ironišką įrašą. Aktorės, palaikydamos judėjimą „#MeToo“, sutarė rengtis juodai. Beveik visos taip ir rengėsi, tačiau jei buvo norima šia spalva paprieštarauti agresyviam vyrų seksualumui, gal ne vietoje ir ne laiku buvo tos juodų suknelių itin atviros iškirptės, permatomi audiniai – visa, kas nusakoma žodžiu „seksualu".
Rožinis Pudelis komentaruose buvo užsipultas, kad prašovė pro šalį. Štai jo paaiškinimas, jei kas iš pradžių nesuprato jo įrašo:
