Celine Dion praėjus trejiems metams po vyro mirties: „Tu visada su manimi“
2016 metai kanadiečių dainininkei Celine Dion (50) buvo pažymėti asmeninėmis tragedijomis, kurias retas ištvertų. Sausio 14-ąją pralaimėjęs ilgametę kovą su gerklės vėžiu mirė jos gyvenimo meilė, muzikos prodiuseris Rene Angelilis.
Sunki liga jį pasiglemžė likus vos porai dienų iki 73-iojo gimtadienio. Žmogus, kurį Celine Dion pažinojo nuo 12 metų. Pora jiedu tapo 1987-aisiais, kai Celine Dion buvo 19 metų.
Minėdama trečiąsias Rene mirties metines, moteris pasidalijo mylimo vyro fotografija savo socialinio tinklo „Instagram“ paskyroje su žodžiais, skirtais jam.
„Mano brangus, Rene... Visada su manimi... Visada būsi su manimi... Mylimuose prisiminimuose,“ – rašė Celine Dion.
Praėjus vos keturiems mėnesiams po vyro mirties, dainininkė sutiko duoti itin atvirą interviu žurnalui „People“. Tuomet moteris neslėpė, kad jai vis dar sunku susitaikyti, jog mylimo vyro nebėra šalia, tačiau ji iš visų jėgų stengiasi išmokti gyventi toliau – dėl savęs ir trijų be tėvo likusių sūnų, kuriuos dar reikia užauginti.
„Praradau savo gyvenimo meilę – jis buvo vienintelis vyras, kurį kada nors mylėjau, – sakė dainininkė. – Bet aš labai labai noriu įrodyti savo vaikams, kad jų mama yra stipri.“
Rene Angelilis, net ir sunkiai sirgdamas, ragino savo žmoną ir toliau dainuoti, nors kurį laiką ji buvo atsisakiusi scenos, kad galėtų jį slaugyti ir nuolat būti šalia. Po vyro mirties būtent muzika ir koncertai padeda jai atgauti jėgas ir nepasiduoti liūdesiui.
„Rene visada tvirtino, kad šou turi tęstis, – „People“ sakė dainininkė, kalbėdama apie būsimą šou. – Rene to būtų norėjęs. Mes visi jo ilgimės. Bet mes laikomės gerai.“
„Žinote ką – man 48-eri ir aš praradau savo gyvenimo meilę. Labai jo ilgiuosi iš tų laikų, kai jam viskas buvo gerai, bet ne tada, kai jis kankinosi. Negali būti savanaudė, privalai paleisti žmones. Jaučiuosi suradusi ramybę“, – apie dabartinę savo būseną kalbėjo Celine Dion.
„Tai buvo ilga ilga kelionė, – apie vyro ligą kalbėjo Celine Dion. – Mes gyvenome viltimi žinodami, kad vilties nėra.“
„Buvo kartų, kai aš buvau labai labai išsigandusi, ir jis man parašydavo „Pabaiga jau arti, aš jaučiu tai“, – sunkias dienas, kuomet jos vyras jau nebegalėjo kalbėti, prisiminė dainininkė. – Klausdavau jo: „Kaip tu gali taip sakyti? Ar tau dar labiau skauda?“ Dabar jau žinau, kad įmanoma mirštančiam žmogui jausti, kada ta akimirka ateina.“
„Jis paliko man visą savo stiprybę. Kiekvieną dieną gyvename su juo, tik jo nebėra fiziškai. Esu dėkinga už tai, kad jam nebereikia kankintis“, – sakė dainininkė.