Česlovo Norvaišos gedinti Joana Bartaškienė – apie „penkis dobilėlius“ ir kokį jį regėjo prieš mirtį: „Jau matėsi...“

Kalbėdama apie Č.Norvaišą, Joana neslepė susižavėjimo, juk legendinis šokėjas su žmona Jūrate Norvaišiene buvo tie, dėl kurių Lietuvoje taip išpopuliarėjo sportiniai šokiai.

„Mano karta į juos žiūrėjom išsižioję, ir turbūt visos mano kartos merginos labai norėjo sekti Jūratės ir Česlovo pavyzdžiu. Jie uždegė pramoginių šokių bumą ir dabar vis dar šoka jų mokiniai. Jie abu labai šviesūs žmonės, didžiausi eruditai, niekada pas juos nebuvo jokių skandalų. Na, sako, šeimose gi visko būna, bet jie taip mokėdavo įsiklausyti vienas į kitą… Matyt, tas šokis, ta kūno šiluma, kuri užlieja susiglaudus, ištirpdo pykčius. Šokis juk skleidžia geras emocijas, už tai jie taip gražiai poroje ir gyveno. Bent jau aš taip manau, kad ir susipykdavo, tai kai ateidavo šokti, tai prisilietus visi piktumai ir visi nesutarimai užsiglaistydavo“, – Žmonės.lt kalbėjo J.Bartaškienė.

Joana su Norvaišomis meilė šokiams ir judesiui veda jau ne vieną dešimtmetį, o artimiau jiedu bendrauti pradėjo, kai jos vedama 40-ties moterų komanda pradėjo rengti savo pasirodymus Jūratė ir Česlovo organizuojamame renginyje „Gintarinė pora“.

„Jau 10 metų, kai mes su moterimis rengiame savo gimnastinius pasirodymus jų organizuojame renginyje „Gintarinė pora“. Iš pradžių viskas prasidėjo Halėje, o vėliau persikėlė į Kauno „Žalgirio“ areną. Mes ne šokėjos, ne sportininkės, bet mes mėgstam judesį, mėgstam šokį ir sau pasidarom šventę širdyje bei parodom, kad amžius – tik skaičius. Rodom, kad judesys ilgina gyvenimą, todėl mus ir kviečia. Visada labai laukdavom tos gegužės pradžios, bet dabar ji bus liūdna. Buvo gražu pažiūrėti, kaip Česlovas su Jūrate gražiai porode sėdi, bendrauja, sveikina visus. Likti po vieną tokiam amžiuje tikrai liūdna“, – neabejojo pašnekovė.

J.Bartaškienė prisiminė, kad vienu metu Jūratės sveikata buvo pašlijusi ir Česlovas atrodė už ją daug stipresnis. Tačiau moteris atsitiesė, o štai vyro būklė blogėjo.

„Jūratė Kauno savivaldybės taryboje sėdi šalia mano vyro sūnaus Sauliaus Bartaškos. Jis visada sako, kad stebisi – ji visada pasipuošusi, pasitempusi, pasikvėpinusi ir energinga, žvali. Tai labai džiugu, kad tokiam amžiuje yra į ką lygiuotis. O juk buvo tokių momentų, kai Česlovas atrodė geriau, bet Jūratė, kai jai buvo 85-eri, labai save „pasiremontavo“, sąnariukus pasigydė. Ir dabar tikrai žvali, pasitempusi. Ji pavyzdys visom moterim, kaip galima atrodyti tokių metų. Su Česlovu irgi mes susitikdavom, bet jau nuo praeito pavasario tikrai matėsi, kad jam jau sudėtinga, kad jau ne kas su sveikata“, – patikino ji.

Aktyviai moteriai skaudu matyti, kai išeina legendos. Ji taip pat pasakojo, kad su jos treniruotes lankančiomis moterimis visada vienoje kavinukėje rasdavo „penkis dobilėlius“ – Č.Norvaišos kartos žmones, kurių su kiekvienais metais, deja, vis mažėja.

„Aš visada sakydavau, kad jie – „penki dobilėliai“. Mes kai po užsiėmimų su moterimis ateidavom į „Akropolio“ kavinukę, antram aukšte, visą laiką apie 12 valandą rasdavome ten sėdinčius tuos dobilėlius. Tai buvo Česlovas, dar mano vienas toks pažįstamas tokio pat amžiaus, kuris irgi kažkada buvęs šokėjas, ir kiti. Pastebėjau, kad jau prieš penkerius metus jų liko tik keturi, užpernai trys, pernai jau ateidavo dviese pasėdėti, ir paskui jau visai neatėjo. Taip aš jau supratau, kad dobilėlių penkialapių grupelė jau po truputį iškeliavo. Man visada buvo smagu sutikti Česlovą, jis visada nusišypsodavo, moterims komplimentų pasakydavo, o ir humoro jausmas buvo labai geras bei neužgaulus“, – kalbėjo prieš mažiau nei metus našle tapusi J.Bartaškienė.

Paskutinį kartą Joana su Česlovu bendravo praėjusių metų Motinos dieną, prabėgomis gatvėje buvo sutikusi ir vasarą.

„Mačiau, kad jam buvo sudėtinga, bet jis laikėsi, nepasidavė, į renginius nueidavo. Visada ir visur su Jūrate už parankės dalyvavo. Dviese visada lengviau pečius surėmus pasidžiaugti, pasišypsoti, ir televizorių kartu pažiūrėti, ir kažkur nueiti. Bet vaikai jų užauginti, anūkai užauginti, pažiūrėkit, kiek šokėjų po visą Lietuvą, po visą pasaulį išmėtyti, kuriuos jie mokė. Jie buvo patys pirmieji, kurie labiausiai šalį garsino, tik vėliau krepšinis pradėjo garsinti. Ir tai jie darė gražiai, estetiškai. Česlovo gyvenimas tikrai buvo gražus“, – meiliai apie bičiulį atsiliepė Joana.

O paklausta, kaip sužinojo apie netektį, Joana neslėpė, kad per socialinius tinkluose – juk taip šiais laikais kone greičiausiai sklinda žinios.

„Sužinojau antradienį iš ryto, pusę septynių ar septintą valandą atsikėlusi. Radau žinią socialiniuose tinkluose, jie dabar visagaliai. Būtinai eisiu atsisveikinti, neabejoju, kad bus žmonių jūra“, – žmonių meile Česlovui neabejojo Joana Bartaškienė.

Primename, kad skaudi žinia apie Č.Norvaišos mirtį pirmadienį vakare pasirodė socialiniame tinkle „Facebook“, šokių klubo „Sūkurys“ paskyroje.

„Šiandien mus paliko mūsų visų vadovas Česlovas…

Esame labai laimingi ir dėkingi visi, kurie turėjome galimybę jį pažinti, mokytis iš jo ir būti šalia šio nepaprastai talentingo, nuoširdaus ir žmogiško žmogaus – mokytojo ir draugo, kuris mus visus vadino savo vaikais.

Jo vertybės, darbai ir pradėtos tradicijos liks su mumis. Tikiu, kad visi kartu jas tęsime ir saugosime.

Ačiū už viską, Vadovai, visada liksite visų mūsų širdyse“, – buvo rašoma socialiniame tinkle „Facebook“.

Apie vyro netektį prabilo ir gedinti žmona J.Norvaišienė, kuri atskleidė, kad Česlovas jau kelis metus sirgo, bet jo mirtis vis tiek buvo netikėta.

„Viskas įvyko netikėtai, namuose. Jis, matyt, neparodė, kaip iš tiesų jaučiasi, kad jam yra blogai. Jam buvo prasidėjusios ligos – problemos su plaučiais ir širdimi. Prieš keturias dienas jis buvo išrašytas iš stacionaro, gulėjo ligoninėje“, – naujienų portalui lrytas.lt pasakojo J.Norvaišienė.