„Chem žetonus“ sukūrusi dizainerė metė iššūkį nuobodžioms pamokoms
Daugeliui mokinių chemija nėra tarp lengviausiai suvokiamų dalykų, tačiau ją įmanoma išdėstyti gerokai patraukliau, nei šiandien įprasta Lietuvos mokyklose. Tokį iššūkį sau iškėlė Vilniaus dailės akademijos Produkto dizaino katedros bakalaurė Karolina Petraitytė, už inovatyvią priemonę chemijos pamokoms „Chem Tokens“ laimėjusi pagrindinį prizą šių metų „Jaunojo dizainerio prizo“ konkurse, produkto dizaino kategorijoje.
Chem Tokens (liet. „chem žetonai“) – tai mokymo priemonė 8-9 kl. chemijos pamokoms, sujungianti fizinį potyrį su papildyta realybe. Periodinės lentelės elementai pateikiami kaip specialaus dizaino žetonai, padedantys mokiniams suvokti lentelės struktūrą, kiekvieno elemento unikalumą ir fiziškai juos jungti, sukuriant molekules. Nuskenavus žetonus specialia programa, jie įgyja virtualią formą, kuri moko spręsti chemines lygtis, kaupti molekulių kolekciją, vykdyti virtualius eksperimentus.
Apie tai, kaip šiuolaikinį ugdymą gali pakeisti dizaino principai ir technologijos, kalbamės su projekto autore, jaunąja dizainere K.Petraityte.
Kodėl savo projektui pasirinkote švietimo sritį ir būtent chemiją?
Jau kuris laikas labai domėjausi švietimu ir su kokiomis problemomis susiduria šiuolaikinė edukacinė sistema. Tai tikriausiai prasidėjo dar mokykloje, kuomet, ruošdamasi stojamiesiems į dizaino studijas, išmokau kritikuoti aplinką ir svarstyti, kaip tai galėtų pasikeisti. Mane nuolat trikdė tai, kad šioje srityje jau kuris laikas niekas nesikeičia. Nors tą kartoja ir mokytojai, ir mokiniai – realių pokyčių nematome. Tuomet, besiruošdama savo bakalauro projektui, nusprendžiau pati giliau patyrinėti šią temą, mąstydama, kaip produkto dizainas galėtų tam padaryti didesnę įtaką. Tada ir atsirado chemijos tema, nes išsiaiškinau, jog būtent šioje pamokoje mokiniams sunkiausia įsivaizduoti, kaip atomų mikropasaulis siejasi su simboliais, lygtimis, kurias jie rašo į sąsiuvinį, ir cheminiais eksperimentais realiame pasaulyje.
Kokie Jūsų santykiai su šiuo mokslu buvo mokykloje?
Chemija visada asocijavosi su kažkuo, ko nepasiekiau. Man tai mokslas, kuriam suvokti reikia be galo didelės vaizduotės ir žinių bagažo, kurio, vis jausdavau, kad dar neprikaupiau. Mokykloje chemija man sekėsi gerai, tačiau visada jutau, kad vis dar kažko nesuprantu iki galo. Čia man ir kilo mintis, kad produkto ir programos sintezė gali leisti mokiniui chemiją parodyti kitaip – per potyrį.
Kas jums pačiai trukdė efektyviau mokytis mokykloje?
Man pamokose visada trūko vizualaus, animuoto ar interaktyvaus paaiškinimo. Kartais atrodydavo, kad mokytojams tiesiog pritrūksta laiko paieškoti dėstomos temos internete – juk ten galima rasti bent animacinį filmuką, kuris kai kada net geriau paaiškina informaciją, nei pats mokytojas. Taip pat norisi pažerti kritikos ir pačiam dėstymo stiliui. Visos pamokos visada identiškos – mokiniai turi tyliai sėdėti suoluose, kol mokytojas pasakoja tai, ką jis išmano iki kaulų čiulpų, tačiau pritrūksta kantrybės dar ir dar kartą pakartoti mokiniui, kuris tai girdi pirmą kartą gyvenime. Toliau ugdymas yra tik rašymas ir skaitymas – nesvarbu, ar tai biologija, geografija, matematika, chemija ar bet kuris kitas dalykas. Net saugus elgesys kelyje mokomas sėdint patalpoje.
Ar šio projekto metu konsultavotės su mokytojais, mokiniais?
Chem Tokens nuo pat idėjos pradžios buvo kurtas konsultuojantis su chemijos mokytojais. Nors ne kartą teko atsiversti savo seną chemijos vadovėlį, didžiąją dalį žinių man priminė mokytojai ir mokiniai. Jiems buvo be galo malonu man padėti, nes kiek aš išmokau naujų dalykų, tiek jiems buvo įdomus naujas požiūris iš šono ir eksperimentinių maketų testavimas.
Kaip jie įvertino galutinį rezultatą?
Projekto pabaigoje savo darbą pristačiau dviem mišrioms 9-11 klasių mokinių grupėms ir keliems chemijos mokytojams. Nuo pat pirmos demonstracijos mačiau, kaip mokinių akys užsidegė. Jie iškart norėjo čiupti planšetę ir apžiūrėti visus elementus. Mane pačią nustebino labai pozityvi jų reakcija į mano virtualias pamokas – maniau, kad ši vaikų karta tikrai yra mačiusi visko. Tikriausiai juos labiausiai sužavėjo tai, kad čia žaidimas, kuris juos moko to paties, ko ir jų atsibodę vadovėliai. Visa tai įamžinau savo pristatomojoje vaizdo medžiagoje. O chemijos mokytojai, paėmę mano priemonę, pasijuto kaip kūrėjai, pradėjo pasakoti, kaip dar galima mokyti naudojant žetonus, kokius dar eksperimentus galiu įtraukti į kompiuterinę programą. Susilaukiau stipraus palaikymo ir net pasiūlymo man padėti, jei norėčiau projektą tęsti.
Kas buvo didžiausias iššūkis šiame projekte?
Didžiausiu iššūkiu pavadinčiau kompiuterinės aplikacijos kūrimą. Nors pati programavimu neužsiėmiau – visą sudėtingąjį programinį darbą man padėjo atlikti kompiuterinių žaidimų kūrėjas Valentinas Rimeika. Visus sistemos veikimo principus kūrėme kartu, tačiau vis tiek iškilo begalė klausimų. Pagrindinė projekto problema buvo sukurti paprastą ir intuityvų programos valdymą, kas iš pradžių skambėjo labai paprastai, bet vėliau sukėlė daugiausiai galvos skausmo. Iš tiesų esu nepaprastai jam dėkinga, nes bet koks komandinis darbas yra daug geriau, nei manymas, kad vienas gali padaryti geriau.
Kokią vertinate šio projekto perspektyvą?
Iš tiesų susilaukiau daug palaikymo ir pati pradedu galvoti, kad toks produktas ateityje tikrai galėtų atsirasti chemijos kabinetų lentynose. Norėčiau nepritrūkti jėgų ir galimybių projektą paversti tikru produktu.
Kokie Jūsų karjeros planai?
Tai tikriausiai pats sudėtingiausias klausimas studijas pabaigusiam dizaineriui. Manau, kad pirma pabaigsiu projektus, kuriuos laikinai susistabdžiau dėl bakalauro, o vėliau gilinsiuosi į pačią produkto dizaino specialybę ir bandysiu ieškoti bendraminčių ateities projektams.
Kaip panaudosite gautą premiją?
Dar prieš laimėjimą juokavau, kad jei laimėčiau – kuo greičiau išskrisiu kur nors į tropikus pailsėti ir viską užmiršti. Tačiau dabar vis rimčiau pradedu galvoti apie savo produkto galimybes ir gal net norėčiau investuoti premiją į Chem Token’ų ateitį.