Atsidūręs viename kambaryje su Didžiosios Britanijos trilerių rašytoju Chrisu CARTERIU (59) iškart suprasi, kad prieš tave – žvaigždė. Atletiškas brazilų kilmės ilgaplaukis ne tik atrodo kaip scenos rokeris: Carteris – puikus gitaristas, daugelį metų grojęs su žymiausiais atlikėjais. Negana to, pagal išsilavinimą jis – kriminalinis psichologas, jaunystėje matęs tiek žmogžudysčių, kad dabar savo įspūdingą patirtį belieka sudėti į knygas.
Kriminalinius Carterio trilerius noriai graibsto viso pasaulio skaitytojai – be abejo, ir lietuviai. Leidykla „Jotema“ jau išleido trylika vienas už kitą šiurpesnių Chriso romanų, o šiemet pakvietė autorių apsilankyti Vilniaus knygų mugėje. Žavusis rašytojas neabejotinai tapo viena didžiausių renginio žvaigždžių: salė lūžo nuo norinčių jį pamatyti, o po pristatymo Carteriui teko šešias valandas dalyti autografus. Kai kam pasisekė sutikti jį ir Vilniaus baruose: senamiesčio naktinis gyvenimas svečiui pasirodė ne mažiau įdomus už knygų lentynas. „Mane kamuoja nemiga, – pasiguodė duodamas interviu „Žmonėms“. – Tai kartais bent jau praleidžiu naktis prasmingai.“
Sakote jau seniai susitaikęs su nemiga. Kaip žmonės prie to pripranta?..
Po daugybės nemigos metų išvystai tam tikras technikas, kurios padeda. Pavyzdžiui, net jei nemiegu, aš nejudėdamas guliu lovoje. Problemų kyla tuomet, kai žmogus naktį keliasi, jungia televizorių, ima į rankas knygą ar mobilųjį telefoną – tai jį išsekina. O aš guliu ramiai: raumenys nejuda, akys užmerktos. Smegenys dirba, bet visa kita ilsisi: taip kūnas pailsi ir nemiegodamas. Blogesnis dalykas yra košmarai – sapnuoju juos beveik kasnakt, kovoju su tamsos demonais. Sapnavau ir šiąnakt viešbutyje... Jų scenarijus beveik visada toks pat – sapne bandau nusižudyti. Bet nieko, kaip nors išgyvensiu.
Numanote tų košmarų priežastį?
Netgi žinau: tai mano pirmoji profesija – kriminalinė psichologija. „Netflix“ rodo puikų serialą „Mindhunters“ – jis kaip tik pasakoja apie mano buvusią darbovietę ir jos veiklos pradžią.