Christianas Dioras – revoliucionierius, Paryžiui grąžinęs mados sostinės vardą
Sausį pasaulis minėjo Christiano Dioro (1905–1957), vadinamo mados revoliucionieriumi, 110-ąsias gimimo metines. 6-ajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje jo sukurti drabužių siluetai tapo laikotarpio simboliu, o išplėtota mados verslo strategija – pavyzdžiu vėlesnėms dizainerių kartoms.
Vėlyva karjera
Christianas Dioras gimė ir augo nedideliame Granvilio miestelyje ant Lamanšo sąsiaurio kranto. Jo tėvas Maurice‘as Dioras buvo pasiturintis verslininkas, susikrovęs nemenką kapitalą iš trąšų gamybos. Meniniai Christiano sugebėjimai atsiskleidė dar ankstyvoje vaikystėje: berniukas gražiai piešė, aistringai domėjosi menu ir svajojo tapti architektu.
Būsimo dizainerio tėvai troško, kad jų sūnus siektų diplomato karjeros. Vykdydamas jų valią, Christianas Dioras ketverius metus studijavo politikos mokslus, bet greitai suprato, kad jo gyvenimo aistra vis dėlto yra menas.
Taip pat skaitykite: Brangiausi pasaulyje mados ženklai: kas lėmė jų sėkmę?
Vaikinas nutarė atidaryti nedidelę meno galeriją Paryžiuje. Tėvas nenorom sutiko finansuoti tokį sūnaus sumanymą su sąlyga, kad galerijos iškaboje nebus minimas Diorų vardas. Naująja veikla Christianas džiaugėsi neilgai.
Po dvejų metų jam teko uždaryti galeriją dėl šeimą ištikusių negandų ir finansinės krizės: netikėtai mirė motina, o tėvas bankrutavo nesėkmingai investavęs akcijų biržose.
Lyg to būtų mažai, Christianas Dioras susirgo džiova. Iš mirties nagų tąkart jį išplėšė draugai, metams išsiuntę būsimą modeliuotoją gydytis į Ibisos salą. Pasveikęs vyras grįžo į Paryžių ir kibo į darbą: kurį laiką užsidirbo pragyvenimui piešdamas drabužių eskizus aukštosios mados namams, o 1941-aisiais įsidarbino dizainerio Lucieno Lelongo mados namuose. Šiek tiek apšilęs kojas mados pasaulyje, po penkerių metų Christianas Dioras ryžosi įkurti savo vardo mados namus.
Nauja – tai pamiršta sena
Į mados pasaulį Christianas Dioras įžengė, rodos, pačiu netinkamiausiu momentu – iškart po Antrojo pasaulinio karo, 1946-aisiais, kai nuniokotas Paryžius tik kilo iš griuvėsių. Tais metais penktąją dešimtį perkopęs Christianas Dioras, remiamas turtingo tekstilininko Marcelio Boussaco, atvėrė savo drabužių salono duris. Turint omenyje, kad brangūs apdarai tuo metu daugeliui buvo nereikalingi, šį pradedančio modeliuotojo žingsnį galima pavadinti be galo drąsiu.
Christianas Dioras intuityviai nujautė, kad karo negandų nualintam kraštui reikia kažko, kas padėtų pamiršti liūdną praeitį ir susigrąžinti gyvenimo džiaugsmą.
Dizaineris visada žavėjosi la belle epoque (prancūzų k. „gražioji epocha“) mada ir troško prikelti ją naujam gyvenimui. Įkvėpimo savo pirmajai kolekcijai Christianas Dioras sėmėsi iš XX a. pradžios mados.
1947 m. vasario 12-ąją modeliuotojas pristatė pirmąją kolekciją „Corolle“ (prancūzų k. „žiedo vainikėlis“). Po pristatymo įtakingo madų žurnalo „Harper‘s Bazaar“ redaktorė neslėpdama susižavėjimo „pakrikštijo“ Christiano Dioro kolekciją „New Look“ (anglų k. „naujas žvilgsnis, nauja išvaizda“), ir šis vardas tapo žinomas visame pasaulyje...