Pirmoji Rūtos EŽERSKIENĖS (48) darbovietė prieš daugiau nei dvidešimt penkerius metus buvo bankas. Per tuos kelis dešimtmečius gyvenimas atnešė daug spalvų – šeima, trys sūnūs, įvairūs pomėgiai, skirtingos profesinės ambicijos, tačiau viena liko – bankas. Ketvirtus metus „Citadele“ banke dirbanti, o prieš kelis mėnesius jam vadovauti pradėjusi Rūta įsitikinusi – tai ne tik sausi skaičiai, šioje srityje daug kūrybos ir prasmės jausmo.
Suktis ekonomikos srityje buvo jūsų siekis ar gyvenimas tam tikru metu pats į ją nubloškė?
Sakyčiau, ir viena, ir kita. Mokykloje mokiausi labai gerai, sekėsi viskas – ir tikslieji, gamtos mokslai, ir kalbos. Vieni mokytojai patarė žengti tiksliųjų mokslų kryptimi, kiti – toliau tobulinti kūrybinius gebėjimus. Tiesa, tėvai irgi turėjo savo nuomonę: vienas norėjo, kad tapčiau teisininke, kitas – kad gydytoja.
O kaip išėjo?
Svarsčiau, kad gydytojo darbui esu gal kiek per jautri (dabar jau manau kitaip). Teisė atrodė per sausa sritis, o ekonomika, vadyba apima beveik viską. Joje vieni įvykiai lemia kitus, tad čia galiu pritaikyti ir matematikos, ir tikimybių teorijos, ir geografijos, ir istorijos bei literatūros žinias. Ši sritis man atrodė plačiausia. Dėl profesijos pločio ir perspektyvų nesuklydau.