Čiuožėja Tonya Harding – stulbinamos sėkmės ir šokiruojančios niekšybės istorija

Tačiau išties ši moteris neblogai prisidirbusi. Tai, žinoma, nereiškia, kad jos istorija neįdomi. Tik patrauklumo joje maža. Filmo scenarijus stengiasi pateisinti herojės elgesį – girdi, dėl visko kalta tulžinga motina, psichologiškai bei fiziškai terorizavusi dukrą nuo vaikystės, ir buvęs vyras, kuris įvėlė į visas bėdas. Betgi ne motina vėluodavo į varžybas ir net olimpiadą, ne sutuoktinis nuolat keitė trenerius ir rūkė (nors skundėsi astma). Ir juolab ne motinai atėjo į galvą idėja sulaužyti konkurentei Nancy Kerrigan (48) koją prieš 1994 metų Lilehamerio olimpines žaidynes.

Pastarajam incidentui, kuris galutinai sužlugdė Harding karjerą, ir skirta naujoji juosta „Aš esu Tonya“. Šis sensacingas įvykis dažnai minimas Amerikos kultūroje: šou, kino filmuose, dainose, muzikos klipuose, apie jį prezidento rinkimų kalbose užsimindavo Barackas Obama. Jam net skirta opera, poelgis analizuojamas sporto psichologijoje.

Gimusi čiuožti

Harding buvo dvidešimt ketveri, kai nešlovingai baigėsi karjera, prasidėjusi kone kaip vadovėlinė sėkmės istorija: mergaitė pradėjo čiuožti trejų, mama LaVona Golden rankomis siuvo dukrai spalvingus varžybų kostiumus. Vaikystė Portlande nebuvo nei lengva, nei rožinė: sirgo ir negalėjo dirbti tėvas, mirė brolis, mama dirbo padavėja ir visomis jėgomis stengėsi išlaikyti šeimą – dukters talentas atrodė kaip galimybė pagaliau išbristi iš skurdo.

LaVona išties nebuvo pernelyg subtili rinkdamasi „auklėjimo“ būdus – nevengė pakelti prieš Tonyą rankos, jau nekalbant apie psichologinį terorą. Tiesa, pati neigė kada nors skriaudusi dukrą, nors užfiksuota, kaip sudavė jai čiuožykloje.

Kad ir kaip ten būtų buvę, Tonya Harding buvo gimusi čiuožti – dar vidurinėje pradėjo dalyvauti tarptautinėse varžybose. Žingsnis po žingsnio ledas užsispyrusiai mergiotei pasidavė: būdama šešiolikos, ji užėmė šeštąją vietą Amerikos čempionate, po trejų metų šalies pirmenybėse jau buvo trečia. Dvidešimt vienų pagaliau tapo Amerikos čempione ir pasaulio vicečempione.

Harding tapo antrąja moterimi ir pirmąja amerikiete per visą dailiojo čiuožimo istoriją, pasaulio čempionato metu pademonstravusią trigubą akselį – šuolį, laikomą viena sudėtingiausių dailiojo čiuožimo figūrų.

Atrodė, kad sėkmė turėtų šypsotis jaunai sportininkei, bet toliau viskas pradėjo ristis žemyn – ir dėl ligų (vargino nuolatinis peršalimas ir astma, kildavo komplikacijų dėl rūkymo), ir dėl sudėtingo, konfliktiško charakterio.

Kaip minėta, Tonya keitė trenerius, vėluodavo į varžybas, jos pasirodymai būdavo stabdomi dėl įvairiausių priežasčių – nuo iširusių kostiumo siūlių, klibančių pačiūžų iki sveikatos problemų ar anoniminių grasinimų. Komentatoriai net juokaudavo, kad didesnį žiūrovų susidomėjimą kelia ne tai, kaip Harding pasirodys ant ledo, bet į kokį incidentą įsivels šįkart.

1990-aisiais devyniolikmetė Tonya Harding ištekėjo už Jeffo Gillooly. Audringa santuoka truko vos trejus metus, tačiau būtent Jeffas tapo žmogumi, bene labiausiai prisidėjusiu prie to, kad čiuožėjos karjeroje būtų padėtas svarus taškas.

„Kodėl?! Kodėl?! Kodėl?!..“

Būtent Tonyos sutuoktinis su asmens sargybiniu Shawnu Eckhardtu pasamdė užpuoliką Shane’ą Stantą pasikėsinti į pagrindinę jos varžovę – Nancy Kerrigan, kad ši negalėtų dalyvauti Lilehamerio olimpiadoje.

Incidentas įvyko 1994-ųjų sausio 6-ąją Detroite. Stantas užklupo Kerrigan po treniruotės, tačiau pasikėsinimas nepavyko taip, kaip planuota, – teleskopine lazda ginkluotas užpuolikas, užuot sulaužęs, tik sužalojo sportininkei dešinę koją. Pasaulį sukrėtė filmuoti kadrai, kuriuose įamžinta persigandusi ir iš skausmo raudanti Nancy Kerrigan, – medikams suteikiant pirmąją pagalbą, sportininkė tekartojo vienintelį klausimą: „Kodėl?! Kodėl?! Kodėl?!..“

Užpultoji atsigavo per kelias savaites. Dėl traumos negalėjo dalyvauti JAV čempionate, tačiau, kaip ir Tonya, buvo pakviesta į šalies olimpinę rinktinę. Iš Norvegijos ji parsivežė sidabro medalį. O štai Tonya olimpiadoje buvo tik aštunta: prieš pat laisvosios programos varžybas trūko pačiūžos raištelis, ji pavėlavo išeiti ant ledo, pasirodymas buvo kur kas silpnesnis, nei tikėtasi iš tokios žvaigždės.

Nancy Kerrigan užpuolimas ir įtarimai, kad su tuo gali būti susijusi Tonya Harding, žiniasklaidoje sukėlė tikrą audrą. Harding nuotrauka puikavosi žurnalų „Time“ ir „Newsweek“ viršeliuose, šalia sportininkės namų žurnalistai, fotografai bei TV operatoriai įsteigė kone žiniasklaidos miestelį.

Amerikos dailiojo čiuožimo asociacija ir JAV nacionalinis olimpinis komitetas net mėgino pašalinti Harding iš rinktinės, tačiau ši pagrasino teismu, tad institucijoms teko nusileisti – buvo per mažai laiko spręsti Tonyos problemą. Tik santūrūs norvegai piktinosi, kad 400 žurnalistų veržėsi į Lilehamerį ne tiek dėl olimpiados, kiek norėdami užfiksuoti, kas dar nutiks tarp Nancy ir Tonyos.

Taškus sudėliojo likimas – Harding niekada nebepavyko pakartoti savo pačios sėkmės. O formalaus atpildo sulaukta po olimpiados: Tonya prisipažino prisidėjusi prie nusikaltimo (nors vėliau, 2008-aisiais, pasirodžiusioje autobiografinėje knygoje teigė norėjusi paskambinti į FTB, tačiau, bijodama buvusio vyro, kuris ginkluotas pistoletu grasino išprievartauti, nedrįso to padaryti – Gillooly tokį teiginį pavadino „visiška nesąmone“).

Prisipažinimas padėjo išvengti kalėjimo – nuosprendis apsiribojo trejų metų lygtine bausme, 500 valandų viešųjų darbų ir 160 tūkstančių JAV dolerių bauda. Dailiojo čiuožimo asociacija iš Harding atėmė JAV čempionės titulą ir visiems laikams uždraudė žengti ant ledo – ir kaip čiuožėjai, ir kaip trenerei.

Tonyos reputacija buvo sužlugdyta visiems laikams. Ir ne tik dėl negarbingo pasikėsinimo į varžovę: lyg to būtų maža, minėtas Jeffas Gillooly vyrų žurnalui „Penthouse“ pardavė savo ir buvusios žmonos sekso vaizdajuostę, kurioje užfiksuotas veiksmas buvo reklamuojamas kaip skandalingosios poros „vestuvių nakties“ įrašas.

Netekusi galimybės realizuoti savęs ant ledo, Harding pasirinko kitokį kelią – tapo... boksininke. Tiesa, pasirodė tik šešiose kovose, tris iš jų laimėjo, o paskui vėl prasidėjo – tai astma, tai atšauktos varžybos (pareiškė negalinti kautis, nes gavo anoniminį grasinamąjį laišką).

Dainininkės karjera irgi nesusiklostė – Tonya ir jos grupė buvo nušvilptos scenoje per patį pirmą ir vienintelį pasirodymą. Tiesa, galiausiai moteris rado šeimyninę laimę – 2010-aisiais ištekėjo už penkeriais metais jaunesnio Josepho Jenso Price’o, po metų susilaukė sūnaus Gordono.