Čiuožėjas Aidas Reklys – apie gyvenimą Kalifornijoje ir išradimą, patekusį į Sporto muziejų

Ledo areną kauniečio A.Reklio antraisiais namais galima įvardinti nuo to laiko, kai jam sukako keturi metai. Ekstremalius potyrius vertinantis sportininkas sakė taip atradęs save.

„Čiuožiau vienas, nes tada galėjau ant ledo padaryti sudėtingesnius, pavojingesnius triukus, kurie mane įkvėpdavo. Kai buvau šešiolikos, teko šokti ir poroje, bet tai nebuvo mano kelias“, – neabejoja A.Reklys.

Iki olimpiados pritrūko pusę balo

Sportinės karjeros aukštumų siekęs pašnekovas, baigęs vidurinę mokyklą, pradėjo studijuoti Lietuvos sporto universitete. Tuo metu jam pasitaikė galimybė mūsų šaliai atstovauti žiemos olimpiadoje, bet iki kelialapio atrankoje pritrūko vos pusę balo.

Būtent tuomet, kai jau rankose laikė aukštosios mokyklos diplomą ir žinojo, kad aukščiausio lygio pasaulinėje kovoje nepasirodys, A.Reklys sulaukė pasiūlymo iš JAV čiuožti poroje su partnere.

„Kartu Čikagoje šokome maždaug dvejus metus, bet mane traukė azartas ir iššūkiai. Vėl grįžau prie individualių pasirodymų, ėmiau dalyvauti ledo šou“, – prisimena A.Reklys.

Užsispyręs vaikinas nusprendė patobulinti savo įgūdžius ir išmokti salto – vieno trokštamiausių žiūrovų bei sudėtingiausių atlikėjui triukų.

„Jei anketoje pažymi, kad padarai salto, tavo honoraras ledo šou būna didesnis nei įprastai. Šis gebėjimas profesionalų tikrai vertinamas“, – sako A.Reklys.

Bet apsisukti ore ir sėkmingai nusileisti ant ledo sportininkas mokėsi ne dėl finansinio atlygio, o norėdamas įrodyti sau bei kitiems, jog jis tai gali.

„Ne iškart ryžausi mėginti. Buvo ne viena akimirka, kai atrodė, jog tuoj tuoj pašoksiu į orą, bet protas sustabdydavo ir iššūkį atidėdavau kitam kartui“, – atvirai pasakoja čiuožėjas. Tačiau laikas buvo jam palankus ir dabar, pildydamas anketas prieš ledo šou, jis jau gali padėti varnelę prie klausimo, ar moka salto.

Išradimas – tėčio nuopelnas

A.Reklys nemažai laiko skiria treniruotėms, kuriose žiniomis dalinasi su jaunąja čiuožėjų karta. Taip buvo septynerius metus Čikagoje, taip yra ir ten, kur jis gyvena dabar – Kalifornijoje. Jis puikiai prisimena vieną auklėtinę, kuriai iki sėkmingo veiksmo vis pritrūkdavo pusės sukinio. Mąstęs, kaip galėtų pagelbėti čiuožėjai, lietuvis į treniruotę įtraukė gumas.

„Pagalvojau, jog būtų puiku sukurti įrenginį, galintį išspręsti šią techninę problemą. Jo modelį nubraižiau ant popieriaus ir nusiunčiau tėčiui. Būtent jis ir pagamino „Power twist“ prototipą“, – apie Kazio Reklio nuopelnus dailiojo čiuožimo sportui pasakojo jo sūnus.

Kai bendras Reklių kūrinys tobulinant sportininkų įgūdžius pasiteisino, jis imtas gaminti masiškiau.

„Kiti treneriai jį naudoja taip pat. Žinau, kad įrenginį jau galima pamatyti beveik visuose žemynuose – jis padeda sportininkams tobulėti net 60-yje šalių. Tėčio kūrinį tebesaugau, o vienas „Power twist“ yra Kaune, Sporto muziejuje“, – sako A.Reklys.

Prieš kurį laiką Aidas iš Čikagos persikėlė gyventi į Kaliforniją ir savo prieš beveik dešimt metų priimtu sprendimu yra patenkintas. Čia jis gali mėgautis ir saule, ir sniegu.

„Ryte išgeriu arbatos, nueinu prie vandenyno, paskui – pas auklėtinius į ledo areną. Jei noriu paslidinėti, tereikia sėsti į automobilį ir už dviejų valandų jau gali leistis nuo kalno. Na, o jei bangas ketini skrosti banglentę, tam prireikia vos 5 minučių. Ekstremalūs sportai mano širdį priverčia dainuoti“, – patikina A.Reklys.

Sportininkas šypsosi – augintinių jo namuose nėra, nes pati gamta jam leidžia kasdien džiaugtis kolibrių ir delfinų kompanija.

„Pripratau prie JAV. Įsikūriau ten, kur net nesapnavau, nors prioritetai metams bėgant keičiasi ir namai taip pat. Tad, bus matyti, kur toliau mane gyvenimo aistra nuves“, – sako pašnekovas ir priduria, dabar gyvenantis kaip solidaus amžiaus asmuo – suplanuotą, patogų, sėslų gyvenimą, kuriame skubėjimui bei stresui vietos mažai.