Civilizacijos nepaliesti žmonės tebeegzistuoja ir šiandien
Net ir šiandien, kai naudodamiesi modernia GPS sistema galime susekti apsukriausią bėglį, net neįtariame apie kai kurių žmonių egzistavimą. Žmonių, kurie neturi nei asmens kodo, nei ID kortelės, nei banko sąskaitos... Mokslininkų skaičiavimu, pasaulyje vis dar gyvena apie šimtas nuo šiuolaikinės civilizacijos nepriklausomų genčių. Daugelis jų įsikūrusios Brazilijos ir Peru teritorijose.
Brazilija – neatrastų genčių lopšys
Brazilijos nacionalinio indėnų fondo FUNAI duomenimis, šios šalies teritorijoje gyvena apie septyniasdešimt genčių, su kuriomis nėra užmegztas tiesioginis kontaktas. Vienos iš jų kaip, pavyzdžiui, Awá, yra klajoklinės. Kitaip tariant, nuolat keičia savo gyvenamąją vietą. Toje pačioje stovykloje tos genties atstovai gyvena vos porą dienų. Maitinasi sumedžiota mėsa, pagauta žuvimi, surinktais vaisiais ir žolelėmis.
Kitos gentys sėslesnės ir stovyklas įsirengia gana ilgam laikui: iš medžių ir lapų susirenčia tvirtas trobeles, verčiasi daržininkyste, valgo sugautų gyvūnų mėsą.
Kodėl jie slepiasi?
Anot mokslininkų, tokios gentys nenori būti surastos ir svetimų žmonių šalinasi ne be reikalo – labiausiai bijo dėl savo gyvybių. Visų pirma jie neturi imuniteto kai kurioms mums įprastoms ligoms, pavyzdžiui, tymams ir gripui. Nuo šių ligų per vienus metus mirė net pusė Matis genties narių, kai tarp jų pateko pašalietis.
Žinoma, labiau nei ligos šiuos žmones baugina įsibrovėlių žiaurumas. Daugelio jų pasąmonėje įspausta kraupių žudynių patirtis. Tereikia prisiminti XIX a. šalį sukrėtusį gumos bumą, kai Amazonės miškuose masiškai ėmus kirsti kaučiukmedžius buvo išnaikinta 90 proc. indėnų genčių.
Tuo žiaurūs išpuoliai prieš gentis nesibaigė. Dar visai neseniai, 1963-aisiais, nuo pramoninkų rankos nukentėjo Cinta Larga gentis. Arudoje, Aripuanano upės ištakose, kompanijos „Junqueira & Co“ darbuotojai, vadovaujami kompanijos vadovo Antonio Mascarenho Junqueiros, išžudė visus jos narius. Pavadinęs indėnus parazitais, darančiais gėdą žmonijai, vyras užsakė dinamito ir susprogdino visą kaimą. O likusius gyvus negailestingai pribaigė savo rankomis.
Viešumas gali padėti
Genčių teisių gynimo ir išlikimo sergėtojų asociacija bei žmogaus teisių stebėtojai mano, kad tik paviešindami informaciją apie Amazonės džiunglėse gyvenančias gentis paskatins visuomenės domėjimąsi jų likimu. „Survival International“ vadovas Stephenas Corry teigia, kad nespėjus sustabdyti nelegalių miškų kirtėjų šios unikalios gentys išnyks. Prieš daugiau kaip metus žmogaus teisių gynėjai išsiuntė tuo metu Brazilijos prezidento pareigas ėjusiam Luizui Inacio Lula da Silvai laišką, kuriame išreiškė susirūpinimą dėl šių genčių žmonių išlikimo. Neseniai paskelbta, kad iš daugiau nei 190 milijonų Brazilijos gyventojų Amazonės džiunglėse gyvena apie 500 tūkstančių.
Paslaptingosios Peru gentys
Manoma, kad Peru regione gali gyventi apie penkiolika neatrastų genčių. 2007 m. rugsėjo 18 dieną virš Peru pietryčių miškų lėktuvu skridę Frankfurto zoologijos draugijos nariai netikėtai pamatė ant upės kranto žvejojančius indėnus. Spėjama, kad tai buvo Mashco-Piro genties nariai. Lietingo sezono metu, kai vandens lygis pakyla, jie keliasi gyventi į kalnus ir miškų glūdumas, o sausuoju statosi palapines upių pakrantėse. Smėlyje rasti upių vėžlių kiaušiniai – pagrindinis genties proteino šaltinis. Be vėžlių kiaušinių, jie valgo tapyrų, laukinių kiaulių, beždžionių ir elnių mėsą, žuvis, augalus, uogas, šaknis ir vikšrus. Apie šios genties amatus ir kitus papročius kol kas nieko daugiau nežinoma.
Brazilijoje gyvenančios gentys kentėjo nuo kaučiukmedžių kirtėjų, o Peru grėsmę kelia naftininkai. Pasirodo, kad daugiau nei 70 proc. Peru teritorijoje esančių Amazonės miškų išnuomota naftos kasėjams, kurie juos sparčiai naikina, tiesia kelius ir atveria prieigą kirtėjams. Peru gentims ypač pavojingi ir nelegaliai dirbantys raudonmedžių kirtėjai. Pasakojama, kad 1996 m. jiems susidūrus Murunahua genties indėnais vos per dvylika mėnesių nuo gripo ir kitų infekcijų mirė net 50 proc. šių civilizacijos nepaliestųjų.
Mitai ir tiesa
Mitas. Civilizacijos nepaliestų genčių nariai nežino, kad šalia jų egzistuoja mūsų pasaulis.
Tiesa. Net ir šių genčių nariai žino, kad net visai šalia jų įsikūrę žmonės gyvena kitaip: puoselėja kitokias tradicijas ir turi kitokią pasaulėžiūrą. Paprastai netoliese gyvenančios gentys susibičiuliauja ir pasidalija vertingomis žiniomis bei patirtimi. Civilizacijos nepaliestos gentys vengia moderniosios visuomenės narių vien todėl, kad ne kartą yra patyrę jų žiaurų elgesį, bijo būti išnaikinti ir išvyti iš gimtųjų namų.
Mitas. Gentys, su kuriomis dar niekada nebuvo užmegztas kontaktas, mąsto primityviai ir gyvena tarsi akmens amžiuje.
Tiesa. Mokslininkai mano, kad bėgant laikui tobulėja net ir tie žmonės, kurie nebendrauja su sparčiai modernėjančiu aplinkiniu pasauliu. Dažniausiai jie suvokia, kad gali gyventi kitaip, bet to nenori ir pasirenka gyvenimą mažoje bendruomenėje, paremtą dar jų protėvių nustatytomis tradicijomis. Beje, šiuo metu itin išsivysčiusiose Vakarų šalyse žmonės savo noru palieka patogų gyvenimą ir keliasi gyventi į atokius kaimus, kur gyvena bendruomenėse kaip pirmykščiai žmonės. Net lietuviai, veikiami V. Megrė knygose „Rusijos skambantys kedrai“ apie Sibiro heroję Anastaziją aprašytos giminės sodybos idėjos, keliasi gyventi į specialias gyvenvietes.
Mitas. Pranešimai apie civilizacijos nepaliestas gentis dažnai yra melagingi.
Tiesa. Iš tiesų kai kuri informacija apie surastas gentis, su kuriomis dar niekada nebuvo užmegztas kontaktas, yra tik dėmesio siekiančių turistų pramanai ar žiniasklaidos išpūsti burbulai. Vis dėlto vyksta intensyvūs moksliniai tyrinėjimai, specialistai vyksta į ekspedicijas ir kartkartėmis aptinka civilizacijos nepaliestų genčių gyvenviečių.
Mitas. Civilizacijos nepaliestos gentys turi būti surastos ir supažindintos su modernaus pasaulio gyvenimo būdu.
Tiesa. Šių genčių nariai savo gyvenamąją vietą ir gyvenimo būdą pasirenka patys, todėl jų „gelbėti“ nereikia. Panorėję kontaktus su vakarietišku pasauliu jie galėtų užmegzti ir patys. Didžiausia problema, kad civilizuoto pasaulio gyventojai mano, jog gentimis gyvenantys žmonės mąsto primityviai ir nesugeba nuspręsti, kas jiems geriau. Tarptautinė organizacija „Survival International“ gina genčių teises į unikalų gyvenimo būdą ir skatina jų, kaip pasaulio istorinio paveldo, išsaugojimą.
Mitas. Civilizacijos nepaliestų genčių narius įtraukus į mūsišką gyvenimą, jų gyvenimas taptų geresnis.
Tiesa. Noras padėti šių genčių nariams siekti mokslo, žinių ir saugaus gyvenimo išties kilnus. Vis dėlto tikrovėje jiems dažniausiai nepavyksta įsitvirtinti modernioje visuomenėje. Paprastai jie tampa pačios žemiausios visuomenės klasės nariais: elgetomis arba kūniškos meilės pardavėjais.
Per daugelį metų pastebėta, kad atskirti nuo savo genčių žmonės netrukus dėl vienokių ar kitokių priežasčių palieka šį pasaulį.
Tai įdomu
Manoma, kad Sentinelese – viena iš genčių, su kuria dar nebuvo užmegztas kontaktas, yra tiesioginiai pirmosios žmonijos populiacijos, kilusios iš Afrikos ir gyvenusios Indijos vandenyno Andamanų salose daugiau nei 55 tūkstančius metų, palikuonys.
Vienoje iš genčių, su kuria dar nebuvo užmegztas kontaktas, beliko tik vienas žmogus. Jis gyvena Amazonės atogrąžų giriose, maisto prasimano kasdamas duobes žvėrims, o į bet kurį prie jo besiartinantį žmogų laido degančias strėles.
Mokslininkai mano, kad viena iš genčių, su kuria dar nebuvo užmegztas kontaktas, gyvena mažiau nei 100 km atstumu nuo pasaulio turizmo sostine tituluojamo Maču Pikču miesto, įsikūrusio Pietų Amerikos valstybėje Peru.