D.Teišerskytė pristatė penktąjį savo eiliuotų dainų rinkinį: du eilėraščius skyrė R.Ščiogolevaitei
„Prieš kelias dienas socialiniuose tinkluose pamačiau tokį įrašą – „Ar žinote, kodėl poetai rašo eiles? Kad nereikėtų eiti pas psichologą“, – naujo, dvigubo savo kūrybos kompaktinio disko „Aš sugrįšiu“ pristatymo vakare nuotaikingai kalbėjo žinoma poetė bei daugybės populiarių lietuviškų dainų tekstų autorė Dalia Teišerskytė.
Tai – penktasis įgarsintas jos kūrinių rinkinys. Vienoje jo dalyje yra skaitomos D.Teišerskytės eilės, kitoje skamba mūsų šalies estrados žvaigždžių atliekamos dainos.
Garsi poetė, žurnalistė, ilgametė Seimo narė bei visuomenininkė pasakoja parašiusi puspenkto šimto tekstų, virtusių dainomis. Sunkiausiai, pasak pašnekovės, kurti pagal iš anksto parašytą muziką.
D.Teišerskytė Žmonės.lt pasakoja prieš daugiau nei 50 metų sulaukusi bičiulės skambučio su prašymu sukurti eiles dainininkei Nijolei Ščiukaitei. Taip gimė legendinis hitas „Žydi obelis“, o vėliau „pasipylė“ kūriniai, sudainuoti Ingos Valinskienės, Birutės Petrikytės, Stasio Povilaičio, Birutės Dambrauskaitės, Viktoro Malinausko, Janinos Miščiukaitės, Nijolės Narmontaitės ir kitų.
Du eilėraščius iš naujausios savo knygos „Paskutinių lapų išleistuvės“ žinoma moteris nusprendė padovanoti „Briedžių medžioklės“ restorano terasoje surengtą vakarą savo dainomis nuskaidrinusiai Rūtai Ščiogolevaitei.
„Kartą esu gavusi atlygį už parašytą tekstą vestuvėms. 100 litų. Tie, kam kūriau, buvo mano draugai, tai negi jų prašysi honoraro? O vėliau jau nebeišėjo keisti taisyklių, nes visi įprato. Tačiau pinigai niekada nebuvo mano motyvacija. Daug svarbiau, kad tave išgirsta – man tai begalinis džiaugsmas“, – Žmonės.lt sako D.Teišerskytė.
Tačiau pagalbos be atlygio ji sulaukia ir iš bičiulių. Pavyzdžiui, renginių vedėjas Giedrius Gustas visada mielai leidžiasi į kelią po Lietuvą tuomet, kai norima pristatyti prieš pusmetį pasaulį išvydusį D.Teišerskytės eilėraščių rinkinį. Marius Vilčinskas ir Giedrius Misiūnas padėjo sukurti „kūną“, pirmadienio vakarą pristatytam kompaktiniam diskui.
Daugelis draugysčių, užsimezgusių poetės jaunystėje, yra gyvos iki šiol. Ji su šiluma prisimena darbą Kauno menininkų namuose ir kūrybinį laisvumą, kuriuo tuo metu kvėpavo miesto bohemos atstovai.
„Vieno vyno butelio iki paryčių užtekdavo dvidešimčiai žmonių, o kai prireikė renginiui fortepijono, instrumentą per visą Laisvės alėją vyrai atstūmė iš dramos teatro į Menininkų namus. Žmonės buvo ištroškę kūrybos, tad, per tuomet labai populiarius Giedriaus Kuprevičiaus improvizacijų vakarus, norėdami, kad muziką girdėtų ir šimtai susirinkusiųjų gatvėje, išimdavome įstaigos langus“, – Žmonės.lt drąsius ir kūrybiškus sprendimus prisiminė D.Teišerskytė.
Tokie jaunos ir talentingos tuometinės Menininkų namų vadovės „išsišokimai“ sovietų valdžiai nepatiko – leidę jai pasiautėti tris metus, už eksperimentinę parodą, iš tremtinio įsigytas knygas įkurtai bibliotekai bei dar kelias nuodėmes surašė papeikimus ir paprašė atsisveikinti su kolektyvu. Vadovybės išbartą D.Teišerskytę už jos drąsius poelgius kolegos tuomet nešė ant rankų per Laisvės alėją.
Pirmąjį eilėraštį žinoma moteris parašė tremtyje, Sibire būdama septintokė. Susigaudyti literatūros pasaulyje jai padėjo rusų kalbos mokytoja, talentingai lietuvaitei parūpindavusi uždraustų knygų.
„Aš savęs nevertinu taip, kaip gal turėčiau vertinti. Aš to taip ir neišmokau“, – nuoširdžiai į klausimą, ar saugo savo kūrybos rankraščius sakė D.Teišerskytė.
Fotogalerija:
+20