Daiktų kaupikė ir parduotuvių maniakė: kuo jos skiriasi?
Pasitikrinkite, ar nesergate. Jei antresolės lūžta nuo drabužių „juodai dienai“, „kai sukūsiu“, „gal reikės dukterėčiai“, „dar visai geri“, „sueis po namus“, o tamsiame kambariuke pilna stiklainių, kuriuose veždavotės uogienes iš tėvų studijų laikais ir kito tų laikų šlamšto, tai jau diagnozė.
Kažkodėl atrodo, kad didžiausios kaupikės yra mūsų močiutės ir mamos, bet pasižiūrėkime ir į savo užkaborius. Na, jos jau bent išgyveno nepriteklius, todėl dabar tiesiog negali išmesti senų batų, o mes? Psichologai teigia, kad patologinis kaupimo sindromas gresia įvairaus amžiaus, lyties ir socialinės padėties piliečiams.
Kodėl taip sunku atsikratyti daiktais?
Kaupimas – tai organizmo reakcija į stresą. Ir materialiais dalykais mes dažniausiai dangstome dvasinius. Jei trūksta meilės ar dėmesio, apsikrauname nereikalingais daiktais ir prisiauginame nereikalingų kilogramų... Beje, jei jūsų vaikas itin inirtingai ką nors kolekcionuoja (o tų kolekcijų daug ir įvairių), tai irgi gali reikšti, kad jis tokiu būdu bando apsisaugoti nuo išorinio pasaulio, nes šeimoje nesijaučia saugus, jam trūksta bendravimo su pačiais artimiausiais.
Kuo skiriasi kaupikas nuo šopoholiko?
Kuo skiriasi mergina, visus pinigus išleidžianti drabužiams ir prisiperkanti jų tiek, kad nebeturi kada dėvėti, nuo senutės, kuri per visą savo gyvenimą nėra išmetusi nė vienos dėžės, tuščio plastmasės buteliuko ar maišelio? Šopoholikės perka kaip išprotėjusios, bet nesilaiko daiktų įsikibusios, jos gali lengva ranka jų perteklių atiduoti draugėms ar nuvežti labdarai, nes lūžtančios spintos kelia joms kaltės jausmą. Vaikščiojimas po parduotuvės joms yra tarsi terapija, patinka pirkti, kitiems kažką padovanoti. Esmė - išleisti pinigų, nors ir nedidelę sumelę, nušlavus kokį labdaryną.
O štai kaupikės parsineša namo grobį ir deda į krūvą be jokios sąžinės graužaties, nes juk reikia arba KADA NORS reikės. Juk gaila išmesti. Taip kaupiasi suardyti karoliai, senos segės, detalės nuo batelių, visokios vazelės bei žvakidės... Kartais labai praverčia žvilgsnis iš šalies – galima surengti spintos ir stalčių revizijos vakarėlį, pasikviesti draugių. Jūs matuojatės – jos vertina. Jei visos sutartinai rėkia: „O Dieve, tu gal išprotėjai???! Čia juk bobučių laikų sijonas!“ – tikrai verta jo atsisakyti. Beje, niekas taip nepakelia nuotaikos kaip sutvarkyti stalčiai ir iš jų išmėžtas „turtas“. Nereikėjo metus dvejus? Tai ir nereikės – būkite ramios.
Kaip atsikratyti nereikalingų daiktų?
Žmonėms, kurie paverčia savo butus ir namus sandėliais, psichologai pataria... pasigimdyti vaikų ar bent jau įsigyti šunį ar katę. Ir visą rūpestį, kaip čia nieko neišmetus, pakeisti rūpesčiu ir meile gyvai būtybei. Tik priminsime, kad egzistuoja dar viena kaupikų atmaina – tai tie, kuriems vieno ar dviejų augintinių niekaip negana. Prisiminkime televizijos siužetus apie senutes, laikančias po keturiasdešimt kačių... Tai gal išsyk nusistatykite ribą – dvi katės, ir viskas. Vaikų gali būti daugiau...