Vienas iš moderniosios dailės pradininkų Édouard’as MANET (1832–1883) mėgo moteris, bet geidė patikti nuplikusiems profesoriams. Damos jį mylėjo, o visi bandymai įsiterpti į akademinę erdvę baigdavosi apverktinai.
SALONAS. Tapytojo tėvas teisėjas Auguste’as Manet ir mama Eugénie, švedų kronprinco Karolio Bernadoto krikšto dukra, nebūtų leidę savo vaikui alkti ir šalti. Jaunasis Manet turėjo studiją, galėjo tapyti bet ką. Tačiau jis norėjo įrodyti, kad yra ko nors vertas, o vienintelis meistriškumo kriterijus buvo Salonas: senamadiška, tačiau oficiali Paryžiaus paroda, į kurią visi troško patekti. Šmaikštuolis Manet, artėjant kūrinių atrankos metui, prarasdavo humoro jausmą, tapdavo irzlus, dygus kaip kaktusas.
SU BINOKLIAIS. Manet norai pildėsi kitaip, nei jis vylėsi. Vyro reitingus kėlė publikos neapykanta. 1863-iaisiais, kai buvo eksponuojami jo „Pusryčiai ant žolės“, perbalęs kasininkas (bijojo būti minios sutraiškytas) pardavė septynis tūkstančius bilietų: visi troško pamatyti apnuogintą tapytojo meilužę. 1865-aisiais „Olimpija“ tapo vieninteliu paveikslu,