Olandas Lawrence’as ALMA-TADEMA (1836–1912) buvo garsiausias Viktorijos laikų dailininkas. Jis ne tik kūrė pasakišką pasaulį, bet ir pats jame gyveno – tarsi būtų buvęs vienas iš jo personažų.
ANGLIŠKA ARBATĖLĖ. Jamesas Whistleris jo paveikslus vadino „antikine penktos valandos arbatėle“. Tai – atsakymas, kodėl į Angliją užklydęs olandas tapo britų numylėtiniu, buvo įšventintas į riterius, tapo seru. Antikines scenas anuomet tapė kas antras Londono menininkas, bet tai buvo nuobodoka klasika. Prie Alma-Tademos drobių publikai nereikėjo tramdyti žiovulio.
Vyras daug kartų buvo Italijoje ir Egipte, naršė tenykščius griuvėsius ir tikriausiai įtikėjo, kad būtus gyvenimus leido tarp romėnų ir egiptiečių. Todėl tapytojas vaizdavo ne legendas, o tų laikų šiokiadienius. Kadangi Anglijoje gyvenantis Alma-Tadema jautėsi savo istorijų herojumi, antikos didybė, marmuras, auksas, rožės ir akinamai žydra jūra persikėlė į Londoną. Net jo gražuolės buvo panašios į maestro amžininkes – vyras joms palikdavo madingas XIX amžiaus suknias.
RŪMŲ PORNOGRAFIJA. Britai jo nesuprato, bet gerbė menininko norą neatitrūkti nuo paveikslų. Jo namas buvo įrengtas kaip Pompėjos vila, o šešiasdešimt šeši niekam nereikalingi kambariai – dekoruoti kaip antikos apartamentai. Čia vyko togų vakarėliai, kuriuos lankė Winstonas Churchillis, Enrico Caruso, Piotras Čaikovskis, kiti garsiausi to meto vyrai, gražiausios moterys.
Tačiau seras Alma-Tadema neapsiribojo namais – savo aistrą antikai nešė į viešumą. Nė vienas anglas nebūtų drįsęs eiti į karališką pobūvį