Dailiojo čiuožimo karalienė Tatjana Navka: mano gyvenime dabar auksinis periodas

Ledo miuziklas – naujas žanras dailiojo čiuožimo ir ledo šou istorijoje. Tai – ir baleto choreografija, ir ledo šokiai, ir cirko numeriai, ir teatro emocijos, ir moderni džiazo muzika. Būtent tokio projekto autoriumi tapo dailiojo čiuožimo čempionas Ilja Averbuchas: jis žada dvi ledo scenas, septynias tonas šviesų ir dekoracijų, kone keturis šimtus kostiumų, daugiau nei šešiasdešimt artistų, iš kurių net dvylika – olimpiniai ir pasaulio čempionai. 2006-ųjų Turino olimpiados aukso medalio laimėtojai ledo šokėjai Tatjana Navka ir Romanas Kostomarovas – pagrindinės miuziklo žvaigždės.

Kuo jums pačiai šis šou, kurį atvežate į Lietuvą, ypatingas?

Panašaus spektaklio pasaulyje nebuvo ir nėra. Per pastaruosius kelerius metus rodėme jį Maskvoje, Piteryje, dar buvome Kijeve ir Londone. Dabar štai atvežėme į Lietuvą. Tai pirmas toks ledo miuziklas, kuriame – daugybė šokančių olimpinių čempionų, nuostabios dekoracijos ir specialiai parašyta muzika.

Prieš Kalėdas Lietuvoje paprastai grožimės čiuožėjų Povilo Vanago ir Margaritos Drobiazko projektu „Liepsnojantis ledas“. Turbūt daug kas mano, kad tai – tas pat.

Ne, tai – visiškai kitoks šou. Patikėkite, tokio dar nematėte. Aš ten net skraidau! Specialiai išmokau kaip cirke skraidyti po kupolu. Be jokių apsaugų ir dublerių.

Nejaugi jus, pasiekusią tiek pergalių ant olimpinio, pasaulio ir Europos čempionatų ledo, nugalėjusią tiek televizijos projektų, dar įmanoma sužavėti ir nustebinti vaidmeniu ledo spektaklyje?

Aišku, po pergalės olimpinėse žaidynėse jau niekas nebėra taip svarbu. Kiekviena nauja pergalė maloni, bet olimpinis medalis lieka didžiausiu gyvenimo pasiekimu. Televizijos šou ar gražus spektaklis tėra žaidimas, tačiau tokiame visai smagu išbandyti jėgas kaip aktorei, įdomu pamatyti save, kuriančią skirtingus įvaizdžius.

Keista: kad ir kiek pergalių būtų nuskynęs sportininkas, vis tiek niekas jo taip neišpopuliarina kaip dalyvavimas televizijos projektuose...

Deja... Aišku, aš dėkinga televizijai, kad mane visi pažįsta, kad esu populiari. Deja, kai esi tiesiog sportininkas, tokio susidomėjimo nėra. Gaila profesionalų, kurie atiduoda sveikatą, jėgas, visą gyvenimą sportui, savo šaliai, bet lieka šešėlyje. Galiausiai juos tiesiog pamiršta. Sportas – žiauri profesija, jai atiduodi visą jaunystę, o sulaukęs brandaus amžiaus vėl iš naujo turi galvoti, kaip pačiam prasimaitinti ir išmaitinti šeimą, kaip susikurti naują gyvenimą. Pas mus, Rusijoje, treneris per mėnesį gauna penkių šimtų dolerių (apie 1300 litų) algą. Tai – oficiali alga Sporto komitete. Valytoja gauna tokį atlyginimą! Kaip iš tokių pinigų išgyventi, aš nesuprantu! Siaubinga, nesąžininga ir nepelnyta..

Bet užtenka pasirodyti kokiame TV projekte ir tu – populiarus. Aišku, yra ir daugybė kitų pranašumų: didžiulė patirtis, pažintys su nuostabiais žmonėmis – paskui jie tampa tavo draugais. Aktoriams, garsenybėms, dainininkams, su kuriais šokame tokiuose TV projektuose, mes, čiuožėjai, suteikiame įgūdžių, atiduodame patirtį. O iš jų semiamės neįkainojamo dalyko – mokomės taip pat būti truputį aktoriais. Turbūt tik todėl paskui sugebame sukurti tokius nuostabius ledo miuziklus.

Galų gale mes – laimingi žmonės, nes iš mėgstamo darbo galime užsidirbti, išlaikyti šeimas, sukurti gerovę ir saugumą artimiesiems.

Turbūt ir dukterį svajojate padaryti dailiojo čiuožimo čempione?

Ne, ji domisi tenisu. Dar visai mažą su vyru atsivesdavome ant ledo, ji išmoko čiuožti, bet matėme, kad dailiuoju čiuožimu nedega. Įdomesnis jai pasirodė tenisas. Šeimos taryboje sutarėme, kad jeigu dukra pasirinko tenisą, mes neprieštarausime. Tai – jos gyvenimas ir pati turi nuspręsti, ko nori. Bet kuriuo atveju dukra – mano tęsinys, kad ir ką veiktų. Kartais pagalvoju, kad per nesibaigiančius mano darbus Maskvoje dažniau ji būna su vairuotoju nei su manimi, mokykloje ir treniruotėse – su draugais, tik vakarais, jeigu aš namie, pabūname kartu. Arba vasarą, kai turiu mažiau darbo, drauge keliaujame, vaikštome po parduotuves.

ŠOKIAI SUARTINA ŽMONES

Televizinis populiarumas paprastai turi ir išvirkščiąją pusę – norą raustis po asmeninį žvaigždės gyvenimą. Juo labiau kai yra kur raustis...

Pastaruosius šešetą metų Tatjanos gyvenimas buvo itin audringas: skyrybos su sutuoktiniu, meilės romanas su šokių partneriu, net galimas nėštumas... Vėl skyrybos ir daugybė nepatvirtintų kalbų apie naujas pažintis bei draugystes... Kaip teigia rusų spauda, Tatjanos pasiekimai meilės fronte – neką mažesni nei ant ledo. Kadaise prasidėjusį romaną su garsiu čiuožėju ir treneriu Aleksandru Žulinu (49) 2000-aisiais vainikavo vestuvės. Beje, A. Žulinas turėjo išsiskirti su pirmąja žmona. Tais pačiais metais porai gimė dukra Aleksandra.

2006-ųjų vasarį laimėjusi olimpinį auksą, tų pačių metų rugsėjį Tatjana jau sukosi TV projekte „Žvaigždės ant ledo“ su garsiu aktoriumi Maratu Bašarovu. Partneris taip pat buvo vedęs, tačiau jųdviejų romanas niekam nekėlė abejonių. Tiesa, paaiškėjo, kad Maratas itin dažnai linkęs įsimylėti, o Tatjana gana pavydi, todėl visa tai priminė „santa barbariškas“ aistras: jie tai skyrėsi, tai vėl taikėsi, tai Maratas grįždavo pas žmoną ir dukrą, tai Tatjana, pasak spaudos, pamildavo kitus... Tuo pat metu ne mažesnės aistros virė ir Tatjanos sutuoktinio, penktąją dešimtį įpusėjusio A. Žulino, gyvenime. Jo draugystė su vos 22-ejų pasija pastebėta net anksčiau, nei pasklido kalbų, jog Tatjanos ir Marato santykiai kur kas artimesni, nei galėtų būti tarp šokių partnerių TV projekte. Iš daugybės gandų tik vienas patvirtintas: 2010 metais Tatjana Navka ir Aleksandras Žulinas oficialiai paskelbė apie skyrybas. Pernai, regis, galutinai subyrėjo ir Marato bei Tatjanos santykiai. Tiksliau, pasigirdo naujų kalbų: romanas mezgasi tarp Tatjanos ir naujojo jos partnerio TV projekte „Ledas ir liepsna“ – penkiolika metų jaunesnio dainininko, pramogų pasaulio atstovo Aleksejaus Vorobjovo. Vėliau dėmesio centre atsidūrė paslaptingas politikas, ir netgi vėl – buvęs vyras... Nors ir kaip ten būtų, olimpinė čempionė jau seniai skelbia, kad yra pasirengusi kurti naują šeimą ir kad skyrybos nesugriovė tikėjimo tikra ir tyra meile.

Nurimus skyrybų aistroms, dosniai žarstote komplimentus buvusiam vyrui. Kaip įmanoma pamiršti visus skaudulius?

Jeigu su tuo žmogumi pragyvenau keturiolika metų, pagimdžiau vaiką, jeigu jis mane padarė olimpine čempione, kaip man nevadinti jo mokytoju? Kaip nebūti jam dėkingai? Jis buvo ir yra vienas svarbiausių žmonių mano gyvenime.

Niekada nekaltinote populiarumo ir televizijos projektų sugriovus jūsų šeimą?

Kai visi, kas netingi, aptarinėja ir išsigalvoja nebūtų dalykų, tai iš tiesų griauna šeimas. Bet nesakyčiau, jog manoji iširo dėl to. Bet kurios išsiskyrusios poros paklauskite ir nė viena nepasakys konkrečios priežasties: tas buvo blogai, anas – viskas susideda. O šokis, atvirkščiai – dar labiau suartina žmones... Pavyzdžiui, bet kuriame paprastame biure žmonės lygiai taip pat skiriasi, tuokiasi, mezga tarnybinius romanus... Tiesiog jų niekas nemato, aptarinėja tik savi. O mus, žinomus žmones, matomus televizijoje, visi linkę apkalbėti.

Tačiau yra ir daugybė šeimų, kurios šitų šou metu nesugriuvo. Matyt, tiesiog likimas: jeigu lemta išsiskirti, taip ir įvyks, visai nesvarbu – dėl šou ar ne dėl šou. Pats gyvenimas turi įtakos žmonių likimams, patys žmonės daro įtaką savo likimams.

Kaip apibūdintumėte laiką, kurį dabar gyvenate?

Žinote, mano gyvenime dabar auksinis periodas. Aš jau brandi, sėkmės lydima moteris, turiu didelę dukrą – Sašai dvylika. Turiu mėgstamą darbą ir jį dirbdama patiriu milžinišką malonumą. Štai ruošiuosi naujam projektui, kuris greitai prasidės Rusijoje. Daug keliauju ir ilsiuosi. Dievinu atostogas Europoje: Prancūzijoje, Italijoje galiu ir paslidinėti, pajodinėti, ir saulutėje pasideginti. Apie daug ką gyvenime dar svajoju: man būtų įdomu užsiimti labdaringa veikla, būtų įdomu išbandyti save ir kaip aktorę. Buvau gavusi pasiūlymą vaidinti viename spektaklyje, bet laiko nebuvo to imtis rimtai. Kinas, serialai irgi būtų įdomu, tik nieko gero kol kas nesiūlė. Dar mielai išleisčiau savo drabužių seriją, kurčiau dizainą. Mano galvoje – daugybė idėjų, bet kai tam bus laikas, tada ir imsiuosi. Visada žinau: ateis laikas, kokios nors durys atsidarys, ir aš eisiu toliau.

Patikėkite, mano gyvenimas pilnas visko. Esu laiminga moteris tikrąja šio žodžio prasme. Ir asmeninis gyvenimas – puikus. O koks jis dar galėtų būti, jeigu myli ir esi mylima?