Daina ir Antanas Bosai sulaukė šokiruojančio ultimatumo: „Mūsų budeliais jie nepadarys“

Šiuo metu „Gamtos perle“, esančiame Karklėje, gyvena daugybė laukinių gyvūnų, tarp kurių ir septynios lūšys ir trys meškos. Būtent dėl jų kilo ažiotažo verta situacija. Nors Bosai teigia suprantantys Aplinkos apsaugos departamento darbą ir įstatymų reikalavimus, tačiau juos labiausiai stebina institucijų požiūris į situaciją.

„Suprantu, kad jie dirba savo darbą ir taisyklėms pretenzijų neturiu, tačiau turiu pretenzijų požiūriui. Dar 2009 metais mums buvo išduotas leidimas gyvūnus laikyti. Tada investavome, padarėme voljerus, o tos lūšys ir meškos pas mus atsivedė vaikus“, – Žmonės.lt pasakojo A.Bosas.

Anot jo, dar 2025 metų vasarį atlikto patikrinimo metu buvo konstatuota, kad lūšių ir meškų laikymo sąlygos atitinka visus reikalavimus. Tačiau netrukus situacija pasikeitė.

„2025 metų gegužę vėl pasikeitė taisyklės ir paaiškėjo, kad reikia išplėsti voljerus. Mes sutinkame, kad juos reikėtų išplėsti, bet tam galimybių nėra, nes yra kiti statiniai, taip pat atsiremiame į Miškų urėdijos teritoriją. Todėl reikėtų viską perkelti kitur“, – aiškino verslininkas.

Problema, pasak jo, yra ne tik pats voljerų dydis. Norint perkelti gyvūnus ir įrengti naujus jiems tinkamus plotus, tektų iš esmės pertvarkyti visą teritorijos infrastruktūrą.

„Mūsų meškos ir lūšys jau senos ir maksimaliai gyvens dar kokius tris-penkerius metus. Dėl tokio laiko tektų investuoti šimtus tūkstančių. Juk reikia ne tik voljero – reikia visos naujos infrastruktūros: pažintinių takų, laipynių, tvenkinių, namelių, visko, kas yra „Gamtos perle“. Ir nėra faktas, kad viską pavyktų padaryti, nes reikėtų derinti su regioniniu parku, nes tai jau būtų statiniai“, – kalbėjo A.Bosas.

Šeima teigia ne kartą bandžiusi rasti kitą išeitį – gyvūnus perduoti kitoms įstaigoms. Pasak A.Boso, buvo kreiptasi į Latvijos, Estijos ir daugelį kitų Europos zoologijos sodų, tačiau norinčiųjų priimti nei meškas, nei lūšis neatsirado.

„Mes sakėme, kad sutinkame atiduoti gyvūnus, rašėme visiems – Latvijos, Estijos, kone visos Europos zoologijos sodams. Bet niekam nereikia nei meškų, nei lūšių. Rumunai buvo atsiliepę, kad jie kaip ir priimtų kažkiek lūšių, tačiau pagal Lietuvos įstatymus reikia gauti atitinkamus dokumentus. Viską supildėme ir laukėme, bet per tą laiką pasibaigė terminas“, – Žmonės.lt pasakojo jis.

Pasak A.Boso, gyvūnų perdavimui buvo nustatytas 18 mėnesių terminas. Jam pasibaigus, šeima sulaukė Aplinkos apsaugos departamento atsakymo, kad terminas nebus pratęstas. Jei gyvūnams nėra kur jų perduoti ir galmybės didinti voljerų nėra, esą lieka kita išeitis – juos nugaišinti arba nužudyti Gyvūnų gerovės apsaugos įstatyme numatyta tvarka.

Būtent ši žinia Boso šeimą pribloškė.

„Man šokas. Gyvūnai čia pragyveno daugiau nei dešimt metų ir per tą laiką nebuvo jokių incidentų. Tai norite pasakyti, kad nugaišinimas ar nužudymas yra geresnė gerovė? Tikrai neprašome dėl mūsų keisti taisyklių ar daryti absoliučios išimties. Mes norime tik sąlyginės išimties – leisti gyvūnams nugyventi natūralų gyvenimą iki savos mirties“, – sakė A.Bosas.

Jis pabrėžė, kad gyvūnai, kaip ir numato įstatymas, nėra veisiami. Todėl, jo manymu, tereikia suteikti laiko jau seniems gyvūnams nugyventi likusį gyvenimą.

„Suprantu, galima nugaišinti sužeistą žvėrį ar sergantį, kad palengvintum jo kančias. Bet sveikus, prižiūrėtus gyvūnus, kurie aktyvūs ir kurių kailiai blizga? Man absoliutus šokas“, – teigė verslininkas.

A.Bosas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad lūšys Lietuvoje yra įtrauktos į Raudonąją knygą.

„Visur jos saugomos, o man staiga liepia jas nužudyti?“ – klausė jis.

Pasak verslininko, jo teritorijoje gyvūnų laikymo sąlygos jau ne kartą buvo gerinamos. Meškų nameliai esą buvo didinti net tris kartus, tačiau dabar reikalavimai vėl pasikeitė.

„Lietuvoje daugiau nėra tokių sąlygų, kaip pas mane. Iki tol mes į visus reikalavimus atsižvelgėme – meškų namelius didinome tris kartus, o dabar jau sako, kad tų namelių išvis nereikia. Apskritai juokinga, kad gyvūnų gerovė matuojama metrais. Kuo jie geriau gyvens keturių, o ne trijų metrų voljere?“ – svarstė A.Bosas.

Šeima šiuo metu viliasi, kad situaciją dar pavyks išspręsti. Pasak A.Boso, kreiptasi ir į aplinkos ministrę, tačiau kol kas atsakymo nesulaukta.

„Siunčiame ministrei raštus, ji tik pradėjo darbą ir jau atostogauja... Vienas raštas išsiųstas dar prieš tris savaites ir atsakymo jokio nėra. Gerai, suprantu, kad departamentas turi vykdyti įstatymo raidę, bet politikai gali priimti sprendimą“, – sakė jis.

Daina Bosas situaciją vertina dar griežčiau. Moteris tikina, kad pati šeima gyvūnų žudyti neketina.

„Mūsų budeliais jie nepadarys, tegul jie patys ateina ir nužudo. Mes nufilmuosime ir padarysime filmuką – tegu sukasi internete. Bet mūsų rankomis Raudonosios knygos gyvūnai žudomi nebus, nes po mėnesio vėl pakeis įstatymą ir kaltins nužudymu“, – piktinosi D.Bosas.

A.Bosas taip pat neslepia, kad šie gyvūnai šeimai tapo artimi per daugelį metų.

„Tie meškiukai ir lūšiukai gimė pas mus, mano ranka niekados nepakils jų nužudyti“, – Žmonės.lt teigė jis.

D.Bosos teigimu, prieš priimant galutinį sprendimą situaciją turėtų įvertinti ir veterinarijos specialistai.

„Turėtų ateiti ir įvertinti, ar jie tikrai pasmerkti mirti... Kam nors tie gyvūnai apskritai rūpi? Atrodo, kad ne, svarbiausia tik įstatymo raidę įgyvendinti. Nėra gyvūno – nėra problemos“, – sakė ji.

Dėl susiklosčiusios situacijos portalas Žmonės.lt kreipėsi į Aplinkos apsaugos departamentą prie Aplinkos ministerijos. Gavę atsakymą, tekstą papildysime.