Dainininkas, startuolis Eimantas Didžbalis: „Nei mene, nei versle – niekada nevėlu kažką pradėti“

Eimantai, kuo užsiimate šiuo metu? Kur leidote vasarą?

Dabar pagrindinė mano veikla – du vaikai (juokiasi). Tačiau, taip, dainuoju, kaip tik šiuo metu ruošiuosi programai „Vėjo spalvos“, kurią kartu su operos soliste Jurgita Čepkauske atliksime mano gimtinėje Alksniupiuose, projekto Profesionalų ir mėgėjų meno festivalio „BendruoMENIŠKAS“ metu.

Dar iki koronaviruso turėjau keletą solinių pasirodymų Airijoje, kur gyvenu jau daugiau nei dešimtmetį. Na, o kas kartą grįžęs į Lietuvą vasaros metu stengiuosi suorganizuoti kokį nors muzikinį projektą.

Tiesa, dainavimas nėra mano pagrindinė veikla. Šiuo metu vystau savo vitaminų verslą, taip pat esu balso koučeris. Keletą kartų per metus vykstu į Olandiją vesti specialių mokymų, susijusių su viešu kalbėjimu.

Kaip įdomu. Ko mokote kaip balso treneris? Kaip atradote save šioje veikloje?

Mano užduotis – padėti kalbėtojui atskleisti savo vokalines galimybes, kad balsas skambėtų autoritetingai. Nors pats studijavau klasikinį dainavimą, tačiau kurį laiką Olandijoje mokiausi būti verslo kaučeriu. Kai viena organizacija sužinojo, kad dirbu su balsu, pasiūlė man vesti balso treniravimo kursus. Pasirodo, tokių kursų poreikis Europoje yra opus.

Kas jus įkvepia, iš ko mokotės?

Didžiausias mano įkvėpimo šaltinis – Martino Lutherio Kingo kalbos. Pasiklausau ir JAV prezidento Harry S. Trumano, taip pat buvusio Didžiosios Britanijos premjero Winstono Churcillio kalbų, pasakytų karo metu. Yra ir daug kitų.

Beje, įdomus dalykas, jog Adolfas Hitleris, kuris per savo gyvenimą yra pasakęs per tūkstantį kalbų, nebuvo talentingas oratorius. Jis mokėsi ir laikui bėgant ištobulino kalbėjimo meną. Taip pat ir Margaret Thatcher, kuri turėjo aukštą, spigų balsą, turėjo trenerį, mokėsi kalbėti lėčiau, žemesniam registre, kad balsas skambėtų tvirtai, galingai. Tokie pavyzdžiai tik sustiprina seniai žinomą tiesą, jog darbas ir pastangos visuomet yra pirmiau kažkokio įgimto talento.

Neseniai dalyvavote muzikiniame televiziniame projekte „Lietuvos balsas“. Kaip vertinate šią patirtį?

Iš tiesų, labai džiaugiuosi. Kadangi esu dalyvavęs britų „X faktoriaus“ atrankose, galiu palyginti, kuo skiriasi. Lietuvoje man paliko įspūdį draugiška laidos komanda. Antrajame etape, kai turėjau lipti į sceną, vienas iš organizatorių pasakė man įkvepiančią mintį. Esminė jo žinutė buvo ta, kad muzika, dainavimas yra tai, kas jungia pasaulį. Taigi, nepriklausomai nuo projekto eigos, mes, dalyviai, turime dainuoti toliau. Joks šou nėra mūsų talentų ar darbo rezultatų įvertinimas. Šią mintį aš įsiminiau ilgam, ir ji šiandien mane ikvepia eiti toliau.

O kaip save atradote vitaminų versle?

Tai taip pat yra susiję su dainavimu. Kai prieš 12 metų pradėjau vokalo studijas, man nuolat kimdavo balsas. Mokiausi įvairių dainavimo technikų, tačiau kimimas neapleido. Tada ėmiau tirtis sveikatą, lankiausi ne vienoje privačioje klinikoje. Deja, gydytojai priežasties taip ir nesurado. Po daug klajonių priėjau išvadą, jog gali būti, kad mano organizmui trūksta kokių nors vitaminų. Ieškodamas maisto papildų pradėjau skaityti etiketes ir labai nustebau – daugelio jų sudėtyje yra daug papildomų ingredientų, cukraus, o paties vitamino kiekis – mažas. Stebėjausi, negi negalima sukurti kokybiškų vitaminų be priedų?

Pusę metų dariau rinkos tyrimus, konsultavausi su farmacininkais, gydytojais ir kitais sveikatos specialistais. Ieškojau mokslininkų, kurie sukurtų man kuo švaresnius ir kuo efektyvesnius vitaminus, kuriuos būtų paprasta naudoti kasdien. Taip užmezgiau kontraktą su nedidele laboratorija JAV, su kuria bendradarbiaujame iki šiol. Dabar kartu gaminame dulksna purškiamą vitaminą D, kuris į kraują įsisavinamas tiesiai per žando kapiliarus. Iš pradžių vitaminą gaminausi tik sau ir šeimai, o tada su broliu Simu pradėjome vystyti verslo idėją, taip įkūrėme startuolį „Fortivitum“.

Studijavote klasikinį dainavimą, o iš ko mokėtės verslumo?

Buvau ir esu idėjų žmogus, nebijau eksperimentuoti. Anksčiau pardavinėjau ekologiškos medvilnės marškinėlius su kanapėmis, turėjau ekologiškų medinių akinių verslą ir t.t. Vieni verslai pilnai atsipirko, kiti – sudegė, treti – tik kažkiek buvo pelningi. Taigi, visos mano sukauptos žinios atėjo iš praktikos.

Ar turite naujų tikslų, ambicijų?

Taip. Pastaruosius keletą metų domiuosi investiciniais projektais, netolimoje ateityje planuoju pradėti investicinę kompaniją. Anksčiau ar vėliau svarbu pradėti rūpintis savo finansine laisve, nes pensijomis aš netikiu – manau, kad gerbūvį reikia susikurti iki to laiko.