Dainininkė Agnė Sabulytė: apie įveiktus iššūkius, didžiausią troškimą ir laisvą širdį

Trumpa dosjė

• GIMTASIS MIESTAS. Kaunas.
• MĖGSTAMIAUSIAS METŲ LAIKAS. Pavasaris.
• PASAULIO VIRTUVĖ. Vienos neišskirčiau. Pastaruoju metu pirmenybę teikiu kuo sveikesniam bei šviežesniam augaliniam maistui.
• RYTO RITUALAS. 20 minučių trukmės mankšta – meditacija ir ledo kaukė ant veido.
• MALONIAUSIA PRAMOGA. Jaukus pasisėdėjimas su draugais prie vyno taurės.
• LABIAUSIAI VILIOJANTI PASAULIO VIETA. Laukinė gamta. Kryptis ne tiek svarbi.
• BŪTINIAUSIAS DAIKTAS RANKINĖJE. Telefonas.
• VIETA, KURIOJE GERIAUSIAI PAILSIMA. Gamta ir namai.
• NEMĖGSTAMIAUSIAS BUITIES DARBAS. Dulkių šluostymas.
• DIDŽIAUSIA GYVENIMO AVANTIŪRA. Visas mano gyvenimas – avantiūra.

AUTORITETAS. Žaviuosi stipriomis, ryškiomis asmenybėmis, tokiomis kaip Maria Callas, Coco Chanel, Frida Kahlo.

Rudenį vieni sieja su romantika, kiti – su melancholija, o jūs?

Man šis sezonas – labai įvairialypis ir kontrastingas, o prasideda nuo mano gimtadienio. Nuo pat vaikystės nesuprasdavau, kaip greitai po vasaros jis užklumpa. Rugsėjis – naujų darbų pradžia, kai viskas prasideda nuo pradžių. O spalis, lapkritis – jau kitokie, melancholiškesni mėnesiai.

Anksčiau antroji rudens pusė gal kiek liūdindavo, net šiek tiek gąsdindavo – juk vakarai trumpėja, vis mažiau šviesos, dangų užtraukia tamsūs debesys... Bet kuo labiau susilieju su gyvenimo tėkme, tuo geriau suprantu, kad mums visiems to rudens su visa romantiška melancholija, pabuvimu su savimi po nuostabiai gražaus vasaros šokio labai reikia. Tad rudenį priimu visokį, su visomis jo spalvomis.

Rugsėjo 16-ąją jūsų gimtadienis. Kuo ypatinga šių metų šventė?

Kaip tik pagalvojau apie tai, kad gal jau imu suprasti, kodėl žmonės laikui bėgant nelabai nori švęsti savo gimimo dienos. Kita vertus, visada labai mėgau gimtadienius ir jų labai laukiu. Mėgstu paanalizuoti, ką per metus nuveikiau, kaip paaugau, kokiame taške dabar esu. Gvildenant šiuos klausimus, žinoma, užplūsta įvairių emocijų.

Visgi susitikti su savimi ir bičiuliais šia proga labai gera. Patinka stebėti, kaip pasikeitė mano draugų ratas, ko nebeliko, kas sugrįžo, kokių pokyčių įvyko artimųjų gyvenime. Besikeičiantys draugai – ir mano pačios gyvenimo veidrodis.

Kas per metus pasikeitė?

Per pastaruosius metus ypač įsiklausiau į vidinį balsą. Tai leido dar labiau pajusti gamtą, savo kūną. Ir visiškai nesvarbu, kad gyvenu ne miškų apsuptyje, o mieste. Tai, kas gyvenime vyksta, išmokau priimti be didelio pasipriešinimo.

Rudenį tikriausiai stipriai pasikeičia gyvenimo ritmas, juk ir vaikus reikia išruošti į mokyklą, būrelius?

Ritmas tikrai keičiasi kardinaliai, nes vasarą su vaikais mėgavomės privilegija eiti miegoti ir keltis tada, kai norime. Sugrįžus į griežtą režimą, žinoma, padaugėja darbų, užduočių, gyvenimas ima suktis spartesniu tempu. Natūralu, ir nuovargio daugiau atsiranda.

O ši rugsėjo pirmoji buvo ypatinga ir tuo, kad savo sūnų Dobilą išleidome į pirmąją klasę. Vėl pokytis, vėl nauji iššūkiai.

Ar įsisukus į rudens darbų ratą lieka laiko atsiduoti kūrybai, dainavimui?

Viskas priklauso nuo mano pačios disciplinos ir valios. Kadangi mano dienotvarkė labai griežtai sustyguota, tai ir spėju padaryti tai, ką susiplanuoju, o jei leidžiu sau atsipalaiduoti, viskas šiek tiek griūva.

Kita vertus, kartais nesipriešinu smulkioms kasdienėms griūtims – juk mums reikalinga pauzė, stabtelėjimas, pamąstymas. Negalime visą laiką bėgti. Be to, šiek tiek atsikvėpus ir darbai einasi greičiau bei lengviau.

O mano dienos grafikas labai aiškus – kai vaikai mokykloje, maksimaliai susikoncentruoju ir skiriu laiką savo veikloms, jas galiu planuoti visiškai laisvai. Kai popiet vaikai grįžta iš mokyklos, laikas būna skirtas jiems.

Kokiais projektais gyvenate dabar?

Šiais metais esu atradusi naują – performanso žanrą. Iki šiol pati, kaip artistė, nebuvau jo pažinusi. Už atradimus esu dėkinga menininkei Monikai Dirsytei. Spalį šiuolaikinio meno mugėje „Art Vilnius“ pristatėme mūsų abiejų bendrą kūrybinį projektą. Nuostabu, kad idėja mus su Monika taip gražiai sujungė.

Įdomu, kad abi kurį laiką gyvenome panašia idėja. Vieną dieną ją išdėsčiau ant popieriaus. Į savo įsivaizduojamo projekto planą įrašiau ir Monikos vardą, nors asmeniškai jos nepažinojau. Parašiusi išėjau į miestą pasivaikščioti. Koks stebuklas – tą vakarą ir susitikau su Monika. Mes iškart pasikeitėme mintimis, išsakiau savo viziją. Po kelių dienų susitikome išgryninti idėjų. Taip prasidėjo mudviejų kūrybinis bendradarbiavimas.

Šiandien Monika mano sielai – labai artimas žmogus. Atradome daug bendrų taškų tiek gyvenime, tiek ir kūryboje bei karjeroje. Vos iš akių kontakto pajaučiame viena kitą. Labai džiaugiuosi nauja užgimusia draugyste.

O apie ką jūsų performansas?

Idėja vadinasi „Ašies kodas“. Performansas – apie žmogaus ašį, apie tai, kaip yra pavojinga jos netekti ir kaip kiekvienas ją bandome išlaikyti. Tiek darbe, tiek santykių srityje, tiek kitose gyvenimo plotmėse.

Mūsų performansas premjeros metu truko tris dienas po aštuonias valandas. Pačios sau kėlėme daug iššūkių. Meno forma leidomės į akistatą ir su savimi. Mūsų pasirodymas, neabejoju, kiekvienam sukėlė daug minčių, savų interpretacijų apie vyro ir moters santykį, laisvę, pažeidžiamumą, apie tai, kaip nepažeisti kito ašies ir išlaikyti savąją.

Kalbate apie moterų ir vyrų santykius. Ar pati šiandien jaučiatės stipri, turinti tokią tvirtą ašį, kad niekas negali jūsų pažeisti?

Kai išlaikai savo ašį, tai dar nereiškia, kad niekas negali tavęs pažeisti. Sužeisti galima žmogų, gyvenantį atvira širdimi. O aš, kaip menininkė, negaliu užverti širdies, tad visą laiką esu pažeidžiama. Be to, darbas su savo ašimi vyksta kiekvieną dieną. Reikia labai mylėti save, kad ji išliktų. Darbas su savimi padeda išsigydyti žaizdas arba tiesiog priimti tai, kas mums yra duodama.

Ar jūsų širdis šiuo metu yra laisva?

Mano širdis laisva, tėkmėje ir kūryboje.

Kaip pavadintumėte santykių su kitu žmogumi kūrimą bei puoselėjimą?

Santykiai su kitu žmogumi man yra kūryba. Ji susideda iš įvairių užduočių, iššūkių, malonumų, siurprizų.

Kokių šiuo metu turite didžiausių troškimų?

Labiausiai norėčiau, kad viskas tiek man, tiek mano artimiesiems klostytųsi šviesiai, lengvai ir su meile.

Žurnalą „Ji“ galite užsiprenumeruoti, daugiau informacijos rasite ČIA.