Dainininkė Arina – apie pirmąjį savo atlyginimą ir reikalavimus renginių organizatoriams
Retai asmeninėmis gyvenimo detalėmis viešumoje besidalijanti bliuzo karalienė Arina Borunova šiuo metu yra paskendusi darbų sūkuryje, nes jos koncertų gerbėjai laukia ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Vienas pagrindinių šių metų koncertų, jau dabar virpinantis ir pačios Arinos širdį, nuskambės jubiliejiniame „Kaunas Jazz 2015“ festivalyje.
Po jūsų išleistos autobiografinės knygos, kuri pasirodė prieš penkerius metus, vis rečiau dalijate interviu, ypač Lietuvos dainininkų pamėgtoms TV laidoms. Boikotuojate? TV esate neįdomi? O gal tiesiog neturite ką naujo pasakyti?
Mano dienotvarkė labai įtempta. Kiekvienas savaitgalis yra užimtas koncertų, paruošiamųjų darbų ir repeticijų daug, kartais net stogą rauna, tad nėra kada šmėžuoti TV ekranuose, o ir į televiziją eiti niekuomet nemėgau. Jeigu pastebėjote, ir be manęs ten yra kam reklamuotis. Baltapūkiai tegul ir reklamuojasi, o man užtenka ir kitų informacijos šaltinių, kuriuose galiu pranešti apie savo kūrybą, darbus ar koncertus. Beje, kažkodėl jaučiu, kad mano gerbėjai nėra tie, kurie mėgsta žiūrėti televizorių.
Minėjote, kad kiekvienas savaitgalis yra užimtas, o koncertuoti dažnai tenka ir užsienyje. Ar esate įnoringa atlikėja? Ar keliate organizatoriams kokių nors ypatingų reikalavimų, kurių neįvykdžius ant scenos neliptumėte?
Liaudiškai tariant, išsikalinėjimui laiko neturiu, aš negyvenu dėl savo įnorių, man kur kas svarbiau gerai atlikti savo darbą scenoje. Tad pagrindiniai mano reikalavimai – kokybiška aparatūra ir geras įgarsinimas. O prieš koncertą – elementaru, viskas turi būti kaip namuose: veidrodis, kambarys, arbata, vanduo, vaisiai. Jokių didelių reikalavimų neturiu, nors ir esu tituluojama bliuzo karaliene (juokiasi).
Žiūrint į jus per koncertus kartais atrodo, jog pažadinta naktį iš miegų galėtumėte be jokio vargo atlikti savo kūrinius, o sceninis darbas Jums nekainuoja didelių pastangų.
Klystate. Visiems koncertams ruošiuosi labai atsakingai. Kas jau kas, bet mano artimieji žino, kad prieš juos man reikia ramybės, pasibuvimo su savimi, todėl manęs trukdyti negalima.
Ar daug laiko prieš koncertą skiriate gražinimuisi?
Tikrai ne. Užtenka gero pusvalandžio, nors yra tekę susiruošti ir per 15 minučių.
Pakalbėkime apie balandžio pabaigoje vyksiantį jubiliejinį „Kaunas Jazz 2015“ festivalį. Savo pasirodymą po kelerių metų pertraukos festivalyje ruošiate su ilgiausiai gyvuojančiu šalies džiazo orkestru Kauno bigbendu. Kas Jus sieja?
Su Kauno bigbendu mane sieja pati muzikinė karjeros pradžia. Koncertuodavome ir Lietuvoje, ir Lenkijoje. Visi nariai mane prižiūrėjo kaip savo dukrą, jaučiausi mylima ir saugi. Tiesa, su jais koncertuodama gavau ir pirmąjį savo atlyginimą.
Jei ne paslaptis, kiek prieš 25-erius metus tuomet uždirbdavo bliuzo karalienė?
Atvirai, dabar jau gerai net nepamenu tikslios sumos, tik įstrigęs faktas, kad už pirmąjį atlyginimą tada įsigijau pirmuosius savo firminius džinsus (šypsosi).
Ko šiais metais iš Jūsų pasirodymo festivalyje gali tikėtis muzikos gerbėjai?
Ruošiame naują programą, ties kuria vis dar intensyviai dirbama. Nenoriu visko išduoti, tačiau galiu pasakyti, kad tikrai bus įspūdingas pasirodymas su siurprizais, kviestiniais svečiais ir šlakeliu humoro. Taip pat prie mūsų šį kartą prisijungs ir talentingas jaunosios lietuvių muzikantų kartos atstovas Motiejus Bazaras. Su nekantrumu laukiu „Kaunas Jazz 2015“ festivalio, kuriame, kaip ir prieš 25-erius metus, VDU Didžiojoje salėje vėl turėsiu galimybę būti scenoje su Kauno bigbendu.
Kokie prisiminimai aplanko atsimenant pirmąjį pasirodymą „Kaunas Jazz“ festivalyje?
Oi, mano prisiminimai iš pirmojo festivalio šiek tiek kelia šypseną. Galėčiau save prilyginti vairuotojui, kuris automobilį vairuoja nedrąsiai, prisilipdęs žalią lapą. Taip ir aš tuomet jaučiausi. Stovint scenoje koncertuoti su tokiu orkestru buvo ir baugu, ir džiugu. Taip pat į atmintį įsirėžę ir 1991 m. Kauno bigbendo turėti muzikos instrumentai. Buvo toks laikotarpis, kai visi grojo su tuo, ką turėjo. Man koncertuojant už nugaros girdėjosi žiaurus garsas, gergždžianti geležis, buvo labai nejauku, tačiau laisvės ir muzikos skonis buvo stipresnis už viską.
Su kuo jums asocijuojasi „Kaunas Jazz“ festivalis?
Visų pirma, kiekvienas „Kaunas Jazz“ festivalis man asocijuojasi su atėjusiu pavasariu ir didele švente, kurios aš ir mano artimieji laukiame kiekvienais metais, nes būtent ten susitinkame su draugais, klausomės geros muzikos. Tai svarbus įvykis mano gyvenime.
Ar jau turite savo favoritų, kurių koncertus norėtumėte išgirsti festivalyje?
Norėčiau nueiti į baigiamąjį koncertą „Žalgirio“ arenoje, kur pasirodys pasaulinis džiazo dainininkas Gregory Porteris. Na, į savo koncertą nueiti nepavyks, teks peržiūrėti įrašą (juokiasi). O jeigu rimtai, tai iki savo pasirodymo festivalyje negalėsiu aktyviai dalyvauti, nes iki pat šeštadienio turėsiu saugoti savo balsą ir kauptis pasirodymui. Tikiu, džiazo mylėtojai šį pasirodymą prisimins dar ilgai.