Kodėl grįžote į Lietuvą?
Seniai to norėjau. Kiek esu davusi interviu, visą laiką kalbėdavau, kaip noriu sugrįžti į Lietuvą, nes čia – namai, šeima, draugai. Londonas – vienišumo miestas. Skamba keistai, nes ten tiek daug žmonių, judėjimo, veiksmo ir iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad labai greitai susikursi savo pažinčių ratą, aplinką ir laimingai gyvensi. Bet realybėje yra priešingai. Gyvendama Londone jaučiau didžiulę vienatvę ir svetimumą. Maniau, gal tik man taip. Bet pasikalbėjau su kitais pažįstamais, taip pat atvykėliais iš kitų šalių, kaip jie jaučiasi Londone. Daug kas pripažino, kad jaučiasi tarsi atstumti. Ne dėl to, kad esi ne britas, – Londone apskritai rasti grynakraujį britą būtų sunku, – tiesiog jautiesi svetimas...
Kai nusprendžiau dalyvauti 2023 metų „Eurovizijos“ atrankose, pradėjau dažniau grįžti į Lietuvą. Pajutau, kaip vis labiau laukiu tų kelionių. Tarkime, žinodama, kad Lietuvoje būsiu tik penkias ar dar mažiau dienų, bandydavau atsigriebti per jas, į save susemti viską. Būdavo, kad miegu po dvi valandas, nes noriu kuo daugiau patirti, su kuo daugiau žmonių susitikti, pabendrauti. Jei tik laisva diena – važiuoju į Šilutę, kad tik su mama ir tėčiu truputį pabūčiau, nesvarbu, kad keturios valandos kelio. To laiko Lietuvoje vis buvo negana.