„Kaskart prieš paleisdama naują dainą jaučiu nerimą. Juk rašau iš širdies, o ne tiesiog dėlioju žodžius, kad gražiai skambėtų ir rimuotųsi. Stengiuosi papasakoti istoriją, perteikti savo jausmą – tarsi apsinuoginu“, – prisipažįsta dainininkė Beatričė PUNDŽIŪTĖ-BEATRICH (28), ką tik pristačiusi savo naujausią kūrinį „Wake Up“.
Kaskart taip sunku į viešumą paleisti savo kūrinį?
Jaudulio tikrai daug. Mano dainos – lyg atviras dienoraštis, įgaunantis muzikos formą. Todėl, kai daina pasirodo ir ją išgirsta kiti, tavo pasakojimą jie gali suasmeninti ir paversti savo istorija. Gal todėl dainų nededikuoju konkretiems žmonėms, nesidaliju detalėmis, kam jos skirtos. Nes istorija, kurią galbūt papasakočiau tik gerai draugei, ima skambėti plačiai ir gali pasiekti tą žmogų, apie kurį dainuoju.
Beje, ši daina atsirado gan įdomiai. Muzikos prodiuseris Marijus Adomaitis kartą atsiuntė pasiklausyti instrumentinės dalies: nebuvo jokių vokalinių motyvų – tiesiog būgnai, pianinas... Sako: „Pamėgink sugalvoti žodžius. Gal pagausi ryšį su šia muzika.“ Įsijungiau, paklausiau, bet tą akimirką nekilo jokių idėjų. Kitą dieną vėl paklausiau. Dažniausiai nieko nedarau, jei nejaučiu įkvėpimo.