Dainininkė Evelina Sašenko įsitikinusi: „Eurovizijoje“ vyrauja korupcija, Lietuva konkurse nugalėti negali

– Ar stebite šių metų „Eurovizijos“ atrankas ir kaip vertinate dalyvius, pasirodančius konkurse?

– Atrankas stebiu, nes man labai įdomu. Niekada nemaniau, kad „Eurovizijos“ klausimai man taps tokie jautrūs – kartą nuvažiavęs ten žinai, kad daugiau gali ir negrįžti, tad labai norisi pažiūrėti, kas į konkursą vyks dabar. Man įdomu, kas vyksta „Eurovizijos“ pasaulyje. Galiu pasakyti, jog šių metų nacionalinių atrankų dalyviai labai skirtingi. Gaila, kad atrankose beveik nepasirodo žinomi veidai. Tai atrodo keistai ir mane liūdina. Manau, kad šių metų pretendentai yra per mažai patyrę – jie per jauni ir per mažai matę. Reikia atkreipti dėmesį, kad „Eurovizijoje“ dainuoti labai baisu – nėra taip, kad išeini į tą sceną, viskas atrodo labai lengva, paprasta, ima ir įvyksta stebuklas. Norint padainuoti gerai, tikrai reikia patirties. Vis dėlto esu įsitikinusi, kad mūsų pagrindinis tikslas nėra nugalėti – mes siekiame konkurse pasirodyti gerai ir kokybiškai.

Nelabai žinome, ko reikia „Eurovizijai“, todėl negalime spręsti, ką siųsti, kad pasiektume aukštesnę vietą, tačiau jei pasirodymas geras, o atlikėjas – profesionalus, bus negėda – tegul važiuoja į „Euroviziją“. Kol kas dar nematėme paskutinio, ketvirtojo atrankos pusfinalio, todėl negaliu pasakyti, kas tapo mano favoritais, tačiau iki šiol man labai patiko „Bekešo vilkų“ vokalistė Girmantė.

– Pati Lietuvai „Eurovizijoje“ atstovavote pernai. Kokie prisiminimai užplūsta pagalvojus apie konkursą? Ar norėtumėte ten sugrįžti?

– Mane užplūsta patys šilčiausi prisiminimai. Kai pagalvoju, kaip buvo smagu ten dalyvauti, širdy atsiranda virpuliukai. Net pavydu tiems, kurie ten dar važiuos ateityje.

– Tačiau juk galėtumėte vėl bandyti dalyvauti atrankoje.

– Nežinau, ar verta ten vykti antrąkart. Žinoma, norėčiau ten dalyvauti dar ne kartą, tačiau tai parodys laikas – gal kitąmet, o gal po dvejų metų. Kas žino.

– Netyla kalbos, kad „Eurovizijoje“ vyrauja korupcija. Ar būdama ten pastebėjote ką nors panašaus?

– Dėl papirkinėjimų nieko nežinau, tačiau kad yra šalių tarpusavio susitarimai, tai faktas. Nenorėčiau konkrečiai nieko įvardinti.

– Nacionalinėse atrankose kadaise virė tikros aistros – jose pasirodydavo galybė žinomų atlikėjų, jie smarkiai konkuravo tarpusavyje. Kaip manote, kodėl šįmet viskas kitaip?

– Nežinau, tačiau kaip jau sakiau, dėl to man liūdna. Galbūt mūsų atlikėjai tiesiog nuleidžia rankas?

– Šiais metais nacionalinės atrankos finale nugalėtoją, vėliau atstovausiantį Lietuvai „Eurovizijoje“, renka tik komisija. Kaip manote, ar tai – teisingas sprendimas?

– Aš manau, kad tai labai geras sprendimas. Komisija sudaryta iš profesionalų, nusimanančių apie muziką, turinčių svarų balsą. Žinoma, nesakau, kad žiūrovai nieko neišmano, tačiau retkarčiais reikia žmonių, galinčių priimti profesionalų sprendimą. Labai gerai, kad šįmet vyrauja tokia tvarka.

– Bet kita vertus, juk komisiją papirkti labai lengva – duodi po kokius 5 tūkst. litų kiekvienam į kišenę ir žinai, kad šįmet „Eurovizija“ – tavo…

– Na taip, šiaip lengva papirkti… (juokiasi). Žinoma, lengva. Tačiau gal ne visada bus aišku, kas sėdės komisijoje? Gal nežinosime, ką reikia pirkti?.. Prisipažinsiu, pirkti komisijos narių niekad nebandžiau, tad nežinau, kaip veikia ši sistema.

– Ar gali Lietuva nugalėti „Eurovizijoje“? Kas būtų, jei laimėtume? Matėte šio renginio mastą. Ar Lietuva pajėgi suorganizuoti konkursą?

– Atsižvelgus į šalies ekonominę situaciją, manau, mes tikrai nesame pajėgūs suorganizuoti tokio masto renginio Lietuvoje. Tačiau apskritai svarstant, ar Lietuva gali nugalėti konkurse… Nemanau. Negalėtume ten laimėti ne todėl, kad mūsų atlikėjai kokie nors prasti ar šiaip netinkami – tikrai ne. Ten tiesiog vyrauja kiti reikalai – ten politika. „Eurovizija“ yra ne dainų, o politinis konkursas. To išvengti nėra įmanoma.