„Daugelio gyvenimas dėliojasi tvarkingai, tarsi pagal planą. Mano – kaip iš telenovelės, su daug dramų. Jei reikėtų jį nupiešti, matyt, išnaudočiau visus spalvų tonus ir pustonius, nors šiaip mano mėgstamiausia – juoda“, – šypsosi dainininkė, renginių organizatorė Gabija Veronika BARKAUSKIENĖ (32).
Telenovelė – skamba intriguojančiai! Iš kur tokia ryški jūsų išvaizda ir temperamentas?
Nesijaučiu tikra lietuvė, nes tokia ir nesu: mano tėtis – argentinietis, mama – lietuvė. Esu panaši į tėčio gimines. Vilniuje jo šeima atsirado per mano šviesaus atminimo močiutę Noną. Ji Buenos Airėse dirbo televizijos montažinėje, buvo pakviesta atvykti apmokyti Lietuvos televizijos darbuotojų ir liko čia gyventi.
Aš gimusi Argentinoje, nuo mažens kalbu ispaniškai. Man buvo šešeri, kai persikėlėme gyventi į Vilnių. Sakoma, kultūrų mišinys – labai gražu! Tačiau iš savo patirties galiu pasakyti, kad lietuviai ir argentiniečiai – pernelyg skirtingų pasaulių žmonės. Mano tėvus iš pradžių jungė stipri meilė, aistra, o paskui santykiai tapo dideliu vargu. Jie ne vienus metus gyveno kartu tik todėl, kad manė, jog taip reikia. Jau seniai su daugeliu, net tikrai artimų giminaičių, nebendraujame.
Kaip klostosi jūsų asmeninis gyvenimas?
Paauglė mamai sakydavau, kad nenoriu ištekėti, turėti vaikų – jaučiausi tam nesukurta. Tačiau dvidešimt trejų pastojau, o draugas mane paliko besilaukiančią. Žinau, ką reiškia vienatvė laukiantis, pagimdžius vaiką.