„Dar būdama moksleivė keliaudavau į Birštoną – paklausyti, pažiūrėti. Neturėdami pinigų vis tiek kažkaip sugebėdavome praslysti į koncertus, iki ryto klausytis jam session... Tai buvo gražiausios jaunystės dienos ir naktys! Todėl dabar sugrįžti ir juo labiau pačiai dainuoti Birštone man – tarsi sentimentali kelionė laiku“, – sako Paryžiuje gyvenanti džiazo dainininkė Viktorija GEČYTĖ (41). Ji tik antroji moteris per visą Birštono džiazo festivalio istoriją, pelniusi „Grand Prix“ apdovanojimą.
Nebe pirmą kartą koncertavote Birštone?
Pirmą kartą Birštono džiazo festivalyje grojome prieš aštuonerius metus, 2018-aisiais. Dabar – antrą kartą. Jaučiausi taip, kaip kad vaikas grįžęs namo atsistoja prie durų rėmo – pasitikrinti, kiek paaugo... Man tai irgi buvo lyg koks sugrįžimas namo atsižymėti: jaunystėje važiuodavau pažiūrėti kitų, dabar pati lipau ant scenos. Be to, važiavau pristatyti savo džiazo projekto, todėl grįžimas į Lietuvą – dar smagesnis. Tik apie jokį apdovanojimą net negalvojau, buvau apskritai pamiršusi, kad šiame festivalyje toks egzistuoja. Atvažiavome į Lietuvą dėl vos trijų koncertų. Neturėjome nuosavo vibrafono: pasiskolinę kiekvieną dieną jį vežiojome atgal į Lietuvos muzikos ir teatro akademiją.