Dainininkei Ericai Jennings – 40 metų: „Jei nori, kad viskas būtų atlikta gerai – padaryk tai pats“

Erica, mėgaujatės šiuo gyvenimo etapu?

Mano gyvenimas susideda iš skirtingų ciklų, kurie susijungia į visumą. Jaučiu, kaip kasdien stiprėja mano meilė sau. Vis dar taikau aukščiausius standartus, kai kalba pasisuka apie kūrybą – esu pasižadėjusi, jog  „gyvai“ skambėsiu geriau nei įrašuose.

Šis karantino laikotarpis mus visus įpareigojo keistis. Netrūko įvairiausių emocijų, jos mainėsi taip greitai tarsi važinėjantis amerikietiškais kalneliais, tačiau suvokiau, svarbiausia – tikėjimas minties galia ir emocinė sveikata.

Nuoširdžiai viliuosi, kad laikui bėgant, mes išmoksime rūpintis ne vien šalies ekonomika ar skaičiais, bet ir emocine, psichologine bei fizine savo pačių būkle.

Mano naujasis albumas „Songs In Saturn“, kurį kaip tik šiandien pristatau, sukurtas astrologiškai Saturno ciklui priskiriamam gyvenimo laikotarpiui, kuris tęsiasi net 19 metų. Tai yra laikas, kai susiduri su sunkumais, išmoksti daugybę pamokų – kartais net atrodo, jog tai – nesibaigianti kova. Šis albumas yra būtent apie visus to laiko įvykius ir jų dėka įgytas patirtis.

Džiugu, kad greitai baigsis Saturno ir prasidės žymiai šviesesnis Merkurijaus ciklas.

Kaip atrodė jūsų laimė prieš dešimt metų ir dabar?

Laimė – laikinas momentas, ji tai atsiranda, tai vėl pranyksta. Stengiuosi neanalizuoti praeities ar pergyventi dėl ateities, o tiesiog džiaugtis dabartimi. Mūsų veiksmai turi milžinišką įtaką būsimiems įvykiams ir išgyvenimams. Energija, kurią patys išspinduliuojame, grįžta. Pozityvu derėtų dalytis kasdien. Juk viskas yra susiję.

O didžiausias džiaugsmas man – vaikai.

Gebėjimas pasiekti klausytojų širdis ir protus dainuojant – taip pat itin svarbi gyvenimo dalis, kurią branginu. Per paskutinius 10 metų šie dalykai nė kiek nepakito.

Jūsų vaikai domisi muzika?

Žinoma! Jie natūraliai yra muzikalūs, apie tai tikriausiai retai susimąsto. Mūsų vaikai užaugo apsupti muzikos, pastaraisiais mėnesiais su jais kartu kūrėme, net Gaia jau dainuoja. Galiu tik pasidžiaugti, kad visi – puikiais balsais, tikriausiai dainavimas yra užkoduotas jų DNR. Berniukai dar prieš karantiną ėmė mokytis groti gitaromis, todėl, tikiuosi, po kelių savaičių galės ir toliau tai tęsti.

Tik nemanykite, kad visas jų pasaulis sukasi apie muziką. Vaikai turi ir begalę kitų pomėgių, abu sūnūs žaidžia regbio komandoje „Geležinis Vilkas“. Pranas domisi jūrų biologija, gamtos mokslais, tuo tarpu Antanas puikiai vaidina, jis gali didžiuotis jo amžiui kiek neįprastu, originaliu humoro jausmu, kuriuo mus stebina. Antanas taip pat rašo poeziją. Kas žino, gal gimtadienio proga nustebins ir mane viena iš savo poemų.

Koks šiandienos gimtadienio planas?

Kadangi tai mano 40-asis gimtadienis, nutariau tą pačią dieną išleisti ir savo muzikinį albumą. Gal sekmadienis tam – ne pati palankiausia diena, bet man pasirodė tinkamiausia. Apsisprendžiau tai padaryti dar gerokai prieš karantiną.

Greičiausiai, jei nereikėtų laikytis saviizoliacijos ir socialinės distancijos, gimtadienio dieną prisikviesčiau pilnus namus draugų bei artimųjų. Šėliotume iki paryčių

Tačiau turime laikytis karantino taisyklių, todėl šiemet, būtent tą pačią valandą, kai gimiau aš, „gims” ir mano naujasis albumas. Tai nutiks sekmadienį, 11 valandą ryto visose skaitmeninėse platformose, o po pusvalandžio kviesiu klausytojus prisijungti prie mano „Instagram” paskyros, kur galėsime paplepėti su kavos puodeliu ar pakelti šampano taurę.

Vėliau, jei oras džiugins, su Jurgiu ir vaikais vyksime į paplūdimį, kur surengsime pikniką. Gimtadienio dieną pasveikinus lietui – papietausime mano mėgstamoje vietoje.

Apie 21 valandą su vyru koncertuosime „Zuikio darže“, Nidoje. Pasirodymą transliuosime internetu. Jau tradicija tapusius mūsų muzikinius numerius juokaudami vadiname „Sekmadienio tarnyba“. Pastebėjome, kaip vaikai bei suaugę laukia šios savaitės pabaigos dalies. Tai puikus įrodymas, jog laikantis visų socialinės distancijos taisyklių, galima pasidžiaugti vieni kitais.

Daugelį metų muzikuojate kartu su Jurgiu. Tikriausiai darbas su mylimu žmogumi ne visada vien „gėlytės ir drugeliai“.  Susiduriate su sunkumais?

Be abejo, būna visko. Kartais atrodo, kad šviesa tunelio gale šiek tiek prigeso. Gyvenimas, meilė ir muzika yra kaip jūra – su begale skirtingų bangų, audrų ir štilių, tu niekad nebūsi pakankamai geras jūreivis. Muzikuoju jau daugiau nei 20 metų, esu susituokusi jau 13 metų, mes kartu jau 15 metų, o būdama 27-erių – tapau mama. Ar ką nors keisčiau, jei galėčiau? Tikrai ne.

Ką jums davė  Lietuvos muzikos industrija – juk esate jos dalis nuo 1998-ųjų?

Išmokau tikrai daug. Turbūt geriausia ir svarbiausia pamoka, galiojanti ne vien muzikos pasaulyje – jei nori, kad viskas būtų atlikta tikrai gerai – padaryk tai pats. Dažnu atveju, kai kažko imiesi, įkvepi  ir kitus žmones veikti. Taip pat labai svarbu – mėgautis tuo, ką darai. Kai rašėme „Eurovizijai” kūrinį „You got style”, mūsų pagrindinis tikslas buvo sukurti „eurovizinę” dainą, tačiau rūpėjo ir tai, jog ją norėtume atlikti ir prabėgus daugeliui metų po konkurso. Reikia tikėti savimi – nes jei netiki, kiti tavimi taip pat netikės. Turi būti didžiausiu savo gerbėju ir kritiku.

Kokios dainos sugulė į naujausią albumą?

Albumas – apie gyvenimo pamokas – gražias, bjaurias, skausmingas. Apie meilę ir praradimus. Keletas jo dainų buvo atliktos tik gyvų koncertų metu, kai kurios – dar visai negirdėtos. Kūrinį „Because Of You“ parašėme drauge su Andriumi Mamontovu, daina „Black Is The Colour“ yra apie mano keltiškas šaknis. Ji pirmą kartą nuskambėjo dar 1915 metais ir iki šiol niekas nežino, kas autorius. Tačiau tai – viena iš mane persekiojusių, gražiausių melodijų. Septyniasdešimtųjų viduryje šios dainos versiją pristatė atlikėja Nina Simone. Kūrinys „Girls“ – apie stipriausiąją lytį – mus, moteris. „Jumped Right In“ dainoje apdainuota nelaiminga meilė, kai jausmus puoselėji žmogui, kuris tau tuo pačiu atsakyti negali. „Forget me not Eyes“–  skirta mano vaikams, dainuoju apie meilę jiems. Šis kūrinys skamba ir lietuviškai, versija vadinasi „Neužmirštuolės akys“. „Play The Day“ – apie gyvenimą šia akimirka, o „Shades Of Blue“ – Jurgį. „In The Dark“ kūrinį rašiau galvodama apie žmones, kurie mane apkalba.

Ilgitės gyvo garso koncertų?

Stengiuosi matyti didįjį vaizdą, ypač – kai kasdien dėmesį blaško rutina. Manau, šiuo metu reikia išlikti dėkingiems ir į viską žvelgti blaiviu protu. Be abejo, pasiilgstu didelių koncertų, gaila, kad teks atidėti suplanuotus pasirodymus Trakų pilyje ir Pažaislio vienuolyne – tačiau vietoje to, kad sėdėtume su Jurgiu ir bambėtume, sugalvojome, kaip galime išnaudoti karantino laikotarpį prasmingai. Darome internetines transliacijas, muzikuojame su vaikais, stengiamės visiems pakelti ūpą.

Galime džiaugtis – juk turime stogą virš galvos, esame sveiki, šaldytuvas nėra tuščias.

Be abejo, kartais pasiskundžiu ir aš – tai taip pat sveika. Mūsų šeima labai vertina kūrybiškumą, tad stengiamės dovanoti pozityvą.

Ko sau palinkėtumėte?

Ir toliau išlikti optimiste, laisvu ir mylinčiu žmogumi, atviru visoms naujovėms, nebijančiu naujų patirčių. Bet labiausiai – mylėti ir būti mylima.