„Jam tebuvo diena, kai medikai jį vežė guldyti po skalpeliu, o aš nežinojo, kas mano sūnui, tai buvo pačios baisiausios akimirkos mano gyvenime. Tada nė nedvejodama galėjau savo pačios gyvybę paaukoti už jo“, – jau šįvakar LRT TELEVIZIJOS laidoje „Gyvenimas“ atvirai prisipažins populiari dainininkė Augustė Vedrickaitė, ant rankų sūpuojanti pirmagimį Arijų.
Prieš keliolika metų po vieno muzikinio TV šou išgarsėjusi atlikėja pasiryžo pirmą kartą televizijai atverti širdį apie ilgai lauktą, planuotą, bet sunkiai atėjusią motinystę. Su ilgamečiu širdies draugu Marijumi sūnaus susilaukusi garsi moteris nutarė išlieti širdį LRT žurnalistams ir nuoširdžiai papasakojo apie pažintį su mylimuoju bei netikėtai plykstelėjusius jausmus, iš pagrindų pakeitusius jos gyvenimą. 32-ejų atlikėja į populiarios gyvenimo būdos laidos interviu filmavimą atsinešė ir pirmagimį sūnų Arijų – judrų ir nuolat mamos dėmesio reikalaujantį keturių mėnesių mažylį.
Garsi moteris pasakojo, kad per filmavimą saldžiai miegojęs berniukas įprastai būna neramus naktimis, todėl labiausiai Augustei dabar trūksta naktinio miego. Vis dėlto nuovargis jai nėra kliūtis grįžti į didžiąją sceną. Ji aktyviai koncertuoja ir neketina sulėtinti tempo. Augustė negaili gražių žodžių penkeriais metais jaunesniam vaikučio tėvui Marijui: „visada žinojau, kad jis bus puikus tėvas, net ir bendrų draugų rate, vos jame pasirodžius šeimai su mažu vaiku, mano mylimojo akys kaip mat nukrypdavo į vaiką ir jis tiesiog nebegirdėdavo manęs. Jis tobulas tėvas, kaip ir tobulas vyras mano gyvenime“, – apie savo vaiko tėvą pasakoja Augytė.
Nutarusi duoti išskirtinį interviu LRT TELEVIZIJOS gyvenimo būdo laidai, dainininkė Augustė Vedrickaitė nė neketino slėpti, kad kūdikio laukimo pabaiga, kaip ir pirmieji mėnesiai jam gimus, jaunai šeimai buvo košmariški: medikai tik gūžčiojo pečiais ir negalėjo pasakyti, kokia ateitis laukia Augustės ir Marijaus pirmagimio.
Išskirtinis dainininkės Augustės Vedrickaitės interviu apie motinystę – jau šį vakarą 19.30 val. LRT gyvenimo būdo laidoje „Gyvenimas“ su Edvardu Žičkumi.