Dainininkų prisiminimai apie Dainų šventę: miestą užvaldęs jaunimas, nakvynė mokyklose ir įspūdžiai visam gyvenimui
Trečiadienio vakarą prasideda šalies sostinę ir visą Lietuvą dainomis užliesianti jubiliejinė Dainų šventė. Jau 21 val. Vilniaus Katedros aikštėje prasidėsiantis lietuviškai dainai skirtas koncertas „Dainos namai“ pakvies įsitraukti į tradicijų sūkurį ir kartu dainuoti gerai žinomas liaudies dainas ar skirtingų laikotarpių bei žanrų populiariuosius kūrinius.
Ne vienas dainininkas šią šventę prisimena su nostalgija ir šypsena, kiti prisipažįsta nedalyvavę joje, tačiau labai palaikantys tokį renginį.
Dainų šventės programą rasite paspaudę čia.
Dainininkė, laidų vedėja Vaida Genytė
Man labai patinka dainų šventė, esu ne kartą dalyvavusi ir pati, o Tūkstantmečio dainų šventę ir vedžiau. Ryšys su šia švente likęs nuo vaikystės, kaip ir su „Dainų dainele“. Prieš keletą metų mano vaikas dalyvavo moksleivių dainų šventėje, pati Kalnų parke esu stebėjusi šią šventę. Šiemet dar nežinau, ar pavyks nueiti į Dainų šventės renginius, nes turiu daug reikalų, bet jeigu pavyks – tikrai dalyvausiu.
Tokie renginiai labai reikalingi, kaip kitaip bus šalis gyva be muzikos, be švenčių, be tradicijų? Daug metų mokiausi muzikos, todėl bent jau mano santykis su lietuviška muzika toks – negali negyventi joje.
Lietuvių dainos – tai mūsų tradicijos, mūsų pradmuo, jos tiesiog negali būti žmogui svetimos. Jos galbūt nėra iš kasdien klausomų, netinka fonui, nes skirtos klausyti, širdžiai ir dvasiai nuraminti. Labai gerbiu lietuvių dainas, nes tai – vertybė, pulsuojanti lietuvių dvasia, tautiškumu, kultūra.
Dainininkė, laidų vedėja Natalija Bunkė
Esu dalyvavusi gal kokiose šešiose Dainų šventėse, Pasaulio lietuvių dainų šventėje – su muzikos mokyklos choru važiuodavome į Vilnių, tai būdavo nerealu! Kelionė į Vilnių! Visas autobusas chebros, veiksmas, Vilnių išvaikščiodavome pėsčiomis, miegodavome mokyklų sporto salėse ant čiužinių – labai smagu! Visos tos eisenos, tautiniai kostiumai, dainos, nuotaika!
Vieną Dainų šventę ypač gerai atsimenu – apsinuodijau maistu (juokiasi). Būdavo tokie dienos maisto daviniai, nuo kurių kartais vaikai subloguodavo, bet dabar tai atsiminus tik juokas ima. Pamenu ir paskutinę Dainų šventę, kurioje dalyvavau – tada miegojome Saulėtekio bendrabučiuose, o ten buvo tiek tarakonų! Ir baisu, ir smagu!
Šiemet per televiziją stebėjau Kaune vykusį Dainų šventės renginį – ir tokia nostalgija apėmė! Dainų šventes atsimenu su didele nostalgija, pati idėja man labai graži – prisijungia ir jaunimas, ir šeimos, ir garbaus amžiaus žmonės. Aš labai už šią šventę, tegu ji klesti!
Operos solistas Merūnas Vitulskis
Ši šventė man labai patinka, esu dalyvavęs keletą metų joje su ansambliu, su choru. Atsimenu, būdavo rimtos atrankos norintiems važiuoti į Dainų šventę. Susirinkdavo vaikai iš skirtingų miestų, miegodavome mokyklose, susipažindavome, po to rašinėdavomės vieni su kitais, bendraudavome dar kurį laiką, net atostogų kartu važiavome, miegodavome mokyklose. Tikrai labai daug gražių atsiminimų, daug emocijų. Pamenu, lauki troleibuso, susipažįsti vėl su kuo nors, visi dainuoja, prisijungia praeiviai. Turbūt į labai gerą laiką pakliuvau, kai žmonės dar labai savęs neribojo, nekompleksavo, ypač vaikai ar paaugliai.
Gal tame ir romantika šio renginio – bendraminčiai, savotiškas atitrūkimas nuo realybės, dainos, nerūpestingumas. Aš net kūrinius ir balsus atsimenu (šypsosi).
Dabar irgi domiuosi šia švente, kai galiu, žiūriu per televizorių, skaitau naujienas, domiuosi, kokius kūrinius atliko. Aišku, tas repertuaras nelabai keičiasi per tiek metų, nors galėtų jau šiek tiek patobulėti (juokiasi), aranžuotes naujesnes parinkti, eiti į priekį. Reikia įsileisti naujovių, bet jokiais būdais neprasilenkti su mūsų ta tikrąja, gražiąja muzika. Man patinka senoviškos lietuviškos dainos, labai džiaugiuosi, kad dabartiniai atlikėjai nepraleidžia progos tų elementų įpinti į savo dainas.
Dainų šventė – nuostabi šventė, norėčiau, kad ir mano vaikai, jeigu tik bus galimybė, pajustų, ką reiškia dainuoti tokioje šventėje, pajusti žmonių vienybę per muziką.
Dainininkė Katažina Nemycko
Labai apgailestauju, tačiau nesu dalyvavusi Dainų šventėje. Kasmet vis planuoju dalyvauti, nes iš tiesų labai norėčiau. Man labai patinka tokie renginiai, kur žmonės muzikuoja, dainuoja. Paauglystėje, kai turėdavau daugiau laiko, tai kur manęs tik nebuvo – visur, kur tik liedavosi dainos, būdavau ir aš. Liaudies ansambliai, giedojimas bažnyčioje, chore.
Šiuo metu taip pat esu labai užimta, todėl šiemet irgi nedalyvausiu Dainų šventėje, bet tikrai vėl žadu sau kitąkart dalyvauti, nes pati idėja labai graži, labai sveikintina. Muzika apskritai prailgina gyvenimą turbūt, todėl kuo jos daugiau, tuo geriau!
Šiais laikais padainuoti liaudies dainą turiu labai retą galimybę, nors prieš dešimt penkiolika metų tai buvo mano kasdienybė. Labai džiaugiuosi, kai muzikiniuose projektuose atsiranda tematika ir galimybė įpinti liaudies dainų elementų, na nors šiek tiek, nes verdant popmuzikos virtuvėje to nebūna. Kartais pasvajoju, kad kai jau prigimdysiu vaikų, pagalvosiu apie liaudies dainų repertuarą (šypsosi).
Dainininkė Jurga Šeduikytė
Neteko dalyvauti Dainų šventėje, tačiau gatvėje papulti – teko. Man labai smagu, kai einant taip netyčia pamatai dainuojančius ir grojančius žmones. Tokių patriotinių renginių tikrai reikia. Pati esu užaugusi su liaudies dainomis, kai kurios iš jų itin patiko. Pati dabar intensyviai dirbu prie naujojo albumo, kuriame taip pat bus galima rasti tokių tarsi liaudies dainų, tik perleistų per mano pačios prizmę.
Man rodos, kad Dainų šventėje bet kokiu atveju svarbiausias tasai bendrumo jausmas, kai žmogus suvokia esąs kartu ir mažas, ir labai svarbus, ir didelis visam bendram mechanizmui. Labai sveikinu Dainų šventę kaip renginį ir kai tik galėsiu, tikrai dalyvausiu!