„Gyvenime vis dar patiriu pirmųjų kartų“, – šypteli aktorius ir teatro režisierius Dainius KAZLAUSKAS (55), ryžęsis žengti į naują teritoriją – kino režisūrą. Šią savaitę Lietuvos kino teatruose pradedamas rodyti jo debiutinis filmas „(Ne)tobuli melagiai“. Pats Dainius tikina kasdienybėje meluoti visiškai nemokantis, o ar moka režisuoti kiną – palieka spręsti žiūrovams.
Dainiau, esate puikus aktorius ir patyręs teatro režisierius, turintis tikrai daug darbo. Ko jums dar trūko, kad nutarėte sėsti į kino režisieriaus kėdę?
Iš tiesų mane ilgai įkalbinėjo. Anksčiau vis atsisakydavau, nes laikiausi nuomonės, kad kiekvienas turi daryti tai, ką geriausiai išmano. Tačiau šįkart palūžau, o gal tiesiog suveikė profesinis smalsumas.
Mano galva, lietuviškas kinas turi keletą trūkumų. Dažnai žiūrint filmą daug kas atrodo netikra, išgalvota ir nenatūralu. Gal čia iš senų laikų atkeliavęs kompleksas, bet visada norime atrodyti geresni, stilingesni ir protingesni, nei esame, – turbūt iš to ir kyla netikrumo pojūtis. Prieš sutikdamas imtis šio darbo pamaniau: o ar pačiam pavyktų sukurti tokį filmą, kurį žiūrint nekiltų panašių minčių? Ar įmanoma kine kalbėti lietuviškai be keiksmažodžių – ir tuo pat metu atrodyti natūraliai kaip gyvenime? Tiesa, vienas keiksmažodis filme visgi bus ištartas (šypteli).