Dainuojančių mimų grupė „Neteisėtai padaryti“: „Maištaujame prieš pigią šlovę“
Vieneri metai praėjo nuo tos dienos, kai mimai ne tik prakalbo, bet ir uždainavo. Vilniaus muzikos grupės „Neteisėtai padaryti“ nariai Šarūnas Gedvilas ir Rokas Petrauskas interviu pasakoja apie vienerių metų sukaktį, muziką ir maištavimą.
Šią vasarą koncertavote „Bliuzo naktyse“. Nustebau, nes muzika, kurią grojote buvo ne visai bliuzas, tačiau mano nuostaba buvo teigiama. Kaip apibūdintumėte savo muziką?
Rokas: Mėgstame maloniai stebinti žmones. Mes išradome naują muzikos žanrą – „Mime rock“, kuriame telpa visi muzikos žanrai, bet jie turi būti grojami būtent mimų. Mūsų muzika – geros nuotaikos bomba.
Šarūnas: Mūsų muzika, drįsiu pasakyti, tikrai laužanti standartus. Nėra nė vienos grupės pasaulyje, kuri grotų „Mime rock“, esame vieninteliai tokie, todėl ir išskirtiniai. O jei rimtai, tai mūsų muzika plati. Klausytojas atėjęs į mūsų koncertą tikrai suras sau patinkančią dainą, nes mes visada sugebame nustebinti.
Stebėdamas jūsų pasirodymą, jūsų grojimą ir jūsų kostiumus supratau, kad tai daugiau nei muzika. Tai muzika ir teatras viename. Net daina „ponas aktorius“ diktuoja tai. Ar tai tiesa? Jei taip, koks jūsų santykis su teatru?
Rokas: Tikrai taip, puiku, kad tai pastebite. Mes esam labai glaudžiai susiję su teatru, dažnai su juo glaustomės, nes mes aktoriai. Norime, kad žiūrovas ne tik galėtų mūsų paklausyti, bet ir kur akis paganyti, kad jo atminty išliktų ir muzika, ir vaizdiniai iš mūsų koncerto.
Šarūnas: Kiekviena mūsų daina kaip mini spektaklis. Visada stengiamės klausytojus įtraukti už ausų, minčių, vaizduotės ir kitų kūno dalių, tiesiogine ir netiesiogine prasme, į mūsų koncertus. Todėl mus taip visi ir myli. Kaip sakoma, vieną kartą susitepęs baltai negali to pamiršti, ir jei mimu tu netapsi, tai lengvai būsi įtrauktas į „Neteisėtai padarytų“ gerbėjų gretas. Toks jau tas teatro stebuklas.
Įrašėte albumą „Skandalas“. Kiek laiko kūrėte kartu iki albumo išleidimo?
Rokas: Bliuzo naktyse atšventėme grupės gražų vienerių metų gimtadienį, tai paskaičiavus išeina labai mažai.
Šarūnas: Tiesa, jau vieneri metai praėjo nuo tos dienos, kai įvyko šis kitiems protu nesuvokiamas skandalas – mimai ne tik prakalbo, bet ir uždainavo. Pantomimos tėvas, mimų pasaulio legenda Marcel Marceau tikriausiai gautų mažų mažiausiai širdies smūgį ir iš naujo numirtų jei tai būtų pamatęs, o Charlie Chaplin iš pasiutimo ir pavydo, kad mums taip gerai sekasi, sukurtų ne vieną nebylių keiksmažodžių filmą. Įstoję i akademiją davėme mimo tylos įžadus, bet praėjus šešeriems metams mes neišlaikėme, visko susikaupė tiek daug, kad neliko kitos išeities, kaip daryti tai, ką dabar darome. Todėl albumas pavadinimu „Skandalas“ ir visą tai, ką darome, yra viso šito išdava.
Ar muzika kurią grojate atspindi kažkokią revoliuciją? Ką grojote pačioje pradžioje? Koverius? Kokios grupės yra jūsų įkvėpimas?
Rokas: Mes tikri skandalistai ir maištautojai. Maištaujame prieš nusistovėjusį mąstymą, kad mimai negali kalbėti – o mes juk net uždainavom; prieš nuomonę, kad niekas nebeklauso šiais laikais kompaktų, bet mes juos vis tiek leidžiam ir žmonės perka. Mes maištaujame prieš pigią šlovę ir nuo pat pradžių kuriame tik savo dainas, kuriomis išsakome savo požiūrį į šių dienų mus supantį pasaulį, tkakliai žengiame į klausytojų ausis bei širdis.
Šarūnas: Negaliu nesutikti, visa tai yra tiesa. Pirmąkart su tavim sutinku, mano brangus mažasis kolega.
Albumą galima išgirsti jūsų Soundcloud’e. Ar tai yra dėl to, kad nelaikote CD pardavimų rimtu pinigų šaltiniu ar norite prieš perkant leisti paklausyti?
Rokas: Šiais laikais labai įsišaknijęs piratavimas, kuris neleidžia menininkams uždirbti. Todėl nusprendėm, kad tegu pasiklauso ir tada tikrai užsimanys nusipirkti, o jei neturės kompaktų grotuvo (nes jie jau nebe madingi), tai bent ant lentynos pasidės ir grožėsis (šypsosi).
Šarūnas: Kaip sakoma, kiekvienas geras žvejys prieš eidamas rimtai žvejoti, pirmiausia žuvis pamasina, o tada jas gaudo, taip ir mes darome lygiai tą patį – masinam klausytojus, kad jie užkibtų ant balto mimų kabliuko... O jei rimtai, siekiam paskleisti šį geros muzikos užkratą po visą pasaulį. Norime kad mus kviestų koncertuoti ne tik Japonai, kurie galvoja, kad mes esame lietuviškos geišos, bet ir likęs artimas ir tolimas pasaulis.
Kokia jūsų nuomonė apie „Bliuzo naktų“ festivalį? Ar kuri nors grupė paliko jums įspūdį?
Rokas: Pats geriausias, nuoširdžiausias ir draugiškiausias festivalis, kuriame, kol kas, teko būti. Labai smagiai ir profesionaliai grojo Mood sellers.
Šarūnas: Pirmasis festivalinis krikštas tikrai praėjo puikiai. Man labiausiai patiko tos grupės, kurios grojo bliuzą. Ačiū organizatoriams už pakvietimą, manau, kitais metais ten ir vėl grįšime, nes neišpildėme vienos savo svajonės – padainuoti vieną mūsų dainą su bliuzo karaliene Arina.
Ar patiko groti po Steveno Seagalo?
Rokas: Jei kita diena reiškia po Steveno Seagalo, tai tada – patiko. Žmonės apšilę, nusiteikę šėlti toliau, ačiū Stevenui, kad mus apšildė.
Šarūnas: Taip, Stevenas labai stengėsi tą vakarą „apšildyti“ žmones, mes jam už tai labai dėkingi, nes groti po jo buvo tikrai smagu. Kai organizuosime „Neteisėtai padaryti“ koncertinį turą po pasaulį, tikrai jį kviesime kaip apšildantį atlikėją.