Dainuojantis aktorius Andrius Kaniava pristato naują albumą „Ruduo nesibaigiančioj metų alėjoj“

Andrius Kaniava / Ryčio Seskaičio nuotr.
Andrius Kaniava / Ryčio Seskaičio nuotr.
Šaltinis: Žmonės
A
A

Pažaislyje į pirmajį koncertų ciklo „Pažaislio liepų alėjos vakarai“ koncertą kviečia dainuojantis aktorius Andrius Kaniava. Atlikėjas pristatys savo naująjį albumą.

Kai pernai pavasarį, pasaulį ir Lietuvą ištiko priverstinė pauzė, aktorius, dainų autorius ir atlikėjas Andrius Kaniava nepasidavė niūriom nuotaikom. Naudodamasis virtualiomis komunikacijos priemonėmis vienuolika vakarų iš eilės jis siuntė „žinias pasauliui“. Tos žinios buvo užkoduotos šmaikščiuose monologuose, jautriuose pasakojimuose ir dainų eilutėse. Vertėtų pabrėžti, kad visiškai naujų dainų eilutėse. Karantinui užsitęsus, o kūrybiniam troškuliui vis didėjant, Andrius Kaniava pasitelkė ištikimų bičiulių – muzikantų pagalbą ir įrašė albumą romantišku pavadinimu „Ruduo nesibaigiančioj metų alėjoj“.

Andrius Kaniava / Ryčio Seskaičio nuotr.
Andrius Kaniava / Ryčio Seskaičio nuotr.

Šiuo naujuoju albumu Andrius Kaniava turi nuoširdų norą nusiųsti žinią pasauliui ir savo klausytojams: kaip svarbu nepamesti savasties, matyti pasaulio grožį net keisčiausiose jo išraiškose, išlaikyti kūrybiškumą ir viltį, kad viskas yra įmanoma. Na, ir, aišku, sugriauti nusistovėjusią nuomonę, kad geros gali būti tik senos dainos.

Atlikėjas lenkia galvą prieš savo bendražygius, prisidėjusius prie albumo gimimo. Juos visus išvysime pirmajame „Pažaislio liepų alėjos vakarų“ koncerte dedikuotame naujos kompaktinės plokštelės pristatymui. Tai gitaros virtuozas Aleksandras Ten, smuikininkas Tadas Dešukas, skambusis būgnininkas Gintas Gascevičius, jaunosios kartos talentai – Simonas Navickas (bosinė gitara) ir Gintarė Bauerytė (pritariamasis vokalas).

Andrius Kaniava / Ryčio Seskaičio nuotr.
Andrius Kaniava / Ryčio Seskaičio nuotr.

Renginio organizatoriai – „Geros muzikos ekspertai „Bardai LT“ – liepos 7 d. ir liepos 11 dienomis kviečia kartu su Andriumi Kaniava pasivaikščioti po nesibaigiančią alėją, sugrįžti į savo pradžią, dar paprastą, šviesią ir nepagadintą, stabtelti ir prisėsti ant suoliuko, sutikti artimą sielą ar kokią efemerišką būtybę, o gal net ir patį save.