Daiva Žeimytė mama tapo būdama 39 metų – prabilo apie Lietuvos skaudulį: „Problema ne tame, kad „nenori“

Daiva Žeimytė / Asmeninio archyvo nuotr.
Daiva Žeimytė / Asmeninio archyvo nuotr.
Šaltinis: Žmonės
A
A

Žurnalistė ir televizijos laidų vedėja Daiva Žeimytė-Bilienė palietė itin aktualią temą. Žinoma moteris prakalbo apie savo sprendimą tapti mama bei įvardijo priežastį, kodėl gimstamumas Lietuvoje yra ganėtinai mažas.

Apie gimstamumą ir jo ryšį su valstybės teikiamomis paramomis D.Žeimytė-Bilienė prakalbo socialiniame tinkle „Facebook".

Ji teigė, kad nors politikai dažnai gimstamumo temą naudoja savo kalbose, tačiau į tai reiktų pažiūrėti iš kitos perspektyvos. Įraše ji paminėjo ir kitų valstybių pavyzdžius bei įvardijo, kaip jos sprendžia šį klausimą.

Mintimis žinoma moteris sutiko pasidalinti ir su portalo Žmonės.lt skaitytojais.

„Aš savo sūnaus susilaukiau būdama 39 metų. Ir ne, tai nebuvo kažkoks planas „palauksiu iki beveik keturiasdešimties“. Tiesiog gyvenimas susiklostė taip, kaip susiklostė. Nebuvo taip, kad sėdėjau ir skaičiavau, kada čia optimaliausias metas. Nebuvo ir taip, kad kažkokie pinigai ar išmokos mane paskatino. Tiesiog vienu momentu atėjo labai aiškus jausmas. Kad turiu pagrindą po kojomis, stabilumą, saugumą. Kad galiu tuo pasidalinti su vaiku.

Ir dabar, kai matau visas tas diskusijas apie gimstamumą, man jos kartais atrodo šiek tiek atitrūkusios nuo realybės. Vėl kalbama apie išmokas, programas, kampanijas. Dažnai tai sutampa su rinkimais, o gimstamumo tema tampa patogi reklamai. Galima daug pažadėti, gražiai pakalbėti. Bet realybė, man atrodo, yra daug paprastesnė.

Lietuvoje žmonės nori vaikų. Statistiškai – dviejų. Tačiau, vėl gi statistiškai, jų turi mažiau. Bet problema ne tame, kad „nenori“. Problema tame, kad gyvenimas dažnai nesusidėlioja taip, kad galėtum jų turėti ar turėti daugiau.

Stabilumas ateina vėliau, nes būstas brangus, darbas ne visada lankstus, santykiai ne visada tvirti. Jauti nuovargį, perdegimą, nerimą dėl ateities.

Ir čia, man atrodo, labai svarbus dalykas, apie kurį mažai kalbama. Emocinė būsena. Kai gyveni strese ar įtampoje, vaikas neatrodo kaip „ai, bus kaip bus“. Tai tampa labai rimtu sprendimu.

Jeigu pasižiūri, kaip sekasi kitoms šalims, labai aiškiai matosi vienas dalykas – niekas šitos problemos „neišsprendė“, bet kai kurios ją tvarko išmintingiau.

Tokiose šalyse kaip Prancūzija ar Švedija gimstamumas didesnis ne todėl, kad žmones kažkaip labiau įtikino ar „paskatino“, o todėl, kad ten paprasčiau. Yra normaliai veikiantys darželiai, lankstesnis darbas, daugiau pasidalinta atsakomybė tarp tėvų.

Yra ir kitokių pavyzdžių. Štai Vengrija bandė labai stipriai skatinti gimstamumą pinigais – subsidijomis, lengvatomis, paskolų nurašymais. Stebuklo neįvyko, nes vien pinigais neišspręsi to, kaip žmonės gyvena kasdien.

O tokios šalys kaip Pietų Korėja ar Japonija išvis yra labai geras priminimas, kas nutinka, kai ignoruoji gyvenimo kokybę. Ten investuojami milžiniški pinigai, bet žmonės dirba per daug, jaučia didžiulį spaudimą, vėlai kuria šeimas – ir gimstamumas vienas mažiausių pasaulyje.

Taigi, labai paprasta išvada, kuri kažkaip vis pasimeta politinėse diskusijose. Vaikų nenusipirksim. Jie atsiranda ne tada, kai yra paskata. Vaikai atsiranda tada, kai gyvenimas leidžia. Tai gal vietoj to, kad bandytume įtikinti žmones turėti daugiau vaikų, verta pradėti nuo paprastesnio klausimo – ką reikia pakeisti, kad jie galėtų turėti tiek, kiek jau nori. Ir neleiskime politikams šios temos paversti politiniais įrankiais ir manipuliacijomis“, – rašė Daiva Žeimytė-Bilienė.