Dvi savaites sportininkus bei jų gerbėjus jaudinęs pavojingiausias ir populiariausias pasaulyje Dakaro ralis baigėsi. Šiemet ne visiems iš dešimties mūsų šaliai atstovavusių ekipažų jis susiklostė pagal geriausią scenarijų. Tačiau ir tie, kurie šventė pergalę, ir tie, kuriems teko nuryti nesėkmės kartėlį, prisipažįsta, kad „Dakaras“ – ne tik be proto sudėtingos, bet ir sunkiai nusakomos magijos turinčios varžybos.
Man tai pavyko!
„Grįžau su lagaminu, pilnu prizų, įspūdžių, laimės, nuovargio“, – juokiasi iš Saudo Arabijos su dviem pergalėmis atskiruose etapuose ir iškovota trečiąja vieta bendrojoje įskaitoje grįžęs šio ralio debiutantas motobagio pilotas **Rokas BACIUŠKA** (22).
Jis labiausiai džiaugiasi, kad laimėtų prizų kolekcijoje turi beduino skulptūrėlę, primenančią apie paskutinę varžybų dieną išplėštą trečiąją vietą. „Tas trofėjus – ne man, o Lietuvai, visiems, kurie mane palaikė. Be galo smagu, kad prizą parvežiau iš debiutinio ralio“, – prisipažįsta.
Vienas jauniausių „Dakaro“ dalyvių šiame sporte – ne naujokas. Jis lenktyniauja nuo devynerių, seniai svajojo ir apie šias sudėtingiausiomis pasaulyje vadinamas varžybas. „Joms daug ruošiausi ir fiziškai, ir psichologiškai. Labai daug laiko atidaviau tam, kad galėčiau siekti tokio aukšto rezultato, – pasakoja, kad startuojant itin svarbu tikėti savimi. – Man varžybose yra vertinga vienintelė vieta – pirma. Kadangi „Dakare“ buvau pirmą sykį, labai džiaugiuosi iškovojęs ir trečią. Buvo smagu nušluostyti nosis veteranams.“