Dalai Lama mini 89-ąjį gimtadienį – sveikinimo linkėjimus jam siunčia ir būrys žinomų lietuvių

„Dalai Lama XIV-asis šių dienų nesantaikos ir konfliktų sukūriuose išlieka ryškiausiu bendražmogiškų vertybių, moralinių normų švyturiu. Nepaisant savo garbaus amžiaus, Kinijos okupacijos nualintos tibetiečių tautos, jis kassyk įkvepia daugybę žmonių veikti prasmingai, rinktis laisvę ir atrasti viltį daugybėje net ir labai sudėtingų situacijų“, – teigia visuomenininkė Jurga Jackevičiūtė.

Jos iniciatyva Dalai Lamos gimtadienio proga buvo surinkti trijų dešimčių žinomų Lietuvos menininkų, mokslininkų, visuomenininkų ir politikų sveikinimo žodžiai ir šilčiausi palinkėjimai Tibeto dvasiniam vadovui. Vaizdo formatu liepos 6 d. jie bus perduoti pačiam Dala Lamai.

Vaizdo sveikinimas:

Tarp šiame bendrame sveikinime iš Vilniaus savo linkėjimus perdavė ir pranciškonas Julius Sasnauskas, menininkas Ray Bartkus, muzikantas Saulius Urbonavičius-Samas, diplomatas Algirdas Kumža, filosofas ir rašytojas Mantas Adomėnas, politikai Dainius Žalimas, Petras Auštrevičius ir būrys Tibeto rėmėjų.

„Mes išgyvenome tuos dalykus, žinome, ką reiškia iškovoti sau laisvę, atjaučiame tas tautas, kurios iš tikrųjų dar šiandien kovoja dėl laisvės, dėl savo identiteto, kad jie galėtų būti tokie, kokie yra“, – teigė prodiuseris, grupės BIX įkūrėjas Saulius Urbonavičius-Samas.

Jam antrino ir filosofas bei rašytojas, buvęs politikas Mantas Adomėnas: „Žinome, kad jūs tikite laisve. Jūs tikėjote Lietuvos laisve anksčiau nei visas pasaulis, tikėjote, kad tai įmanoma. Jūsų tikėjimas įkvėpė mus tikėti Tibeto laisve. Ir nors linkiu Jums stiprios sveikatos, neblėstančios stiprybės ir dvasios ramybės, leiskite išreikšti mūsų bendrą tikėjimą, kad pamatysime Tibetą ir Tibeto žmones laisvus ir nepriklausomus, laisvus siekti savo dvasinio pašaukimo žmonijai“, – teigė M.Adomėnas.

Seimo narys, tarparlamentinių ryšių su Tibetu grupės vadovas Andrius Navickas teigė, kad pasauliui šiandien yra labai reikalingas Dalai Lama kaip ypatingas vilties liudijimas ir dėkojo jam už dėmesį Lietuvai ir visus jo darbus vardan pasaulio gerovės.

Tuo tarpu žinomas tarpdisciplininio meno kūrėjas Ray Bartkus pasidžiaugė tuo, kad jo gimtadienis yra tą pačią dieną kaip ir Dalai Lamos ir pažadėjo pakelti taurę į jo sveikatą.

Būsimasis Jo Šventenybė Dalai Lama XIV gimė 1935 m. liepos 6 d. valstiečių šeimoje, Taksterio kaime, Amdo provincijoje, šiaurės rytų Tibeto pakraštyje. Būdamas dvejų, pagal seną tradiciją, jis buvo pripažintas didžiojo tryliktojo Dalai Lamos Tupteno Gjaco inkarnacija. Po kelių metų jis buvo įšventintas novicijumi vienuolyne ir jam suteikti Tibeto dvasinio vadovo įgaliojimai.

Sulaukusį vos 14 metų Dalai Lamą ir jo šalį ištiko didžiuliai išbandymai – 1949 m. paskelbusi apie „taikų Tibeto išlaisvinimą“, Kinijos liaudies armija palengva ėmė skverbtis į Tibeto teritoriją, o 1950 m. spalio 7 d. atvirai peržengė Tibeto sienas.

Dėl Kinijos agresijos ir nuožmios politikos 1959 metų Dalai Lama buvo priverstas pasitraukti iš Tibeto ir įsikūrti šiaurės Indijoje. Drauge su juo į emigraciją pasitraukė didžiulė tibetiečių bendruomenė.

Pirmąjį tremties dešimtmetį Jo Šventenybė Dalai Lama XIV ne kartą kreipėsi į Jungtinių Tautų Organizaciją, prašydamas imtis ryžtingų veiksmų sprendžiant Tibeto tautos tragediją. 1959, 1961 ir 1965 metais JT Generalinė Asamblėja priėmė tris rezoliucijas, kuriose Kinija kviečiama bendradarbiauti, sprendžiant tibetiečių klausimą. Deja, iki pat šios dienos komunistinis Kinijos režimas Dalai Lamą vadina separatistu, kurstančiu maištus ir bandančiu susigrąžinti „autoritarinę valdžią išlaisvintame Tibete“.

„Aš ilgai laukiau, kol galėsime sukurti politinę sistemą, atitinkančią ir mūsų tradicijas, ir šiuolaikinio pasaulio reikalavimus, – ne smurtu bet taika pagrįstą demokratiją, – teigia Dalai Lama. – Kaip į Tibetą įvestas budizmas suformavo mūsų tautą, taip ir esu įsitikinęs – mūsų visuomenės demokratizavimas sustiprins tibetiečių gyvybingumą ir padės mūsų atsakingoms institucijoms įgyvendinti jų didžiuosius troškimus bei siekius.“

1963 m. Jo Šventenybė Dalai Lama XIV, klodamas būsimo nepriklausomo Tibeto valdymo pamatus, paskelbė demokratinę konstituciją, sukurtą remiantis budistiniais principais bei Tarptautine žmogaus teisių deklaracija.

1962 m. anglų kalba buvo išleista pirmoji Jo Šventenybės Dalai Lamos XIV knyga „Mano šalis ir mano tauta“. Nuo tada pasirodė per pusšimtis kitų knygų, kurių autorius ar bendraautoris yra Jo Šventenybė. Lietuvių kalba išleista per 15 šio visame pasaulyje žinomo budistų vienuolio knygų.

Nuo 1973 m. iki pat šių dienų daugelyje pasaulio šalių Jo Šventenybė Dalai Lama XIV nuolatos pagerbiamas premijomis, garbės vardais bei padėkomis už savo budistinės filosofijos darbus, tarpreliginio dialogo skatinimą, taikaus konfliktų sprendimo propagavimą, žmogaus teisių gynimą bei rūpinimąsi gamtos apsauga.

1989 m. gruodžio 10 d. už nesmurtinės kovos propagavimą dėl Tibeto išsilaisvinimo, taikingą filosofiją, kuri remiasi didžia pagarba viskam, kas gyva, ir pasaulinės atsakomybės, apimančios žmoniją ir gamtą, koncepciją Jo Šventenybė Dalai Lama XIV apdovanotas Nobelio Taikos premija.

Lietuvoje Dalai Lama jau lankėsi keturis kartus. Pirmasis jo vizitas įvyko 1991-aisiais, paskui 2002, 2013 ir 2018.

2011 m. kovo mėn. Dalai Lama atsisakė politinio Tibeto vadovo pareigų, o jo iniciatyva pradėti rengti demokratiniai rinkimai, kurių metų išeivijoje gyvenantys tibetiečiai renka Tibeto vyriausybės tremtyje narius.

Pastaraisiais metais Dalai Lama daugiau laiko leidžia savo rezidencijoje Dharmsaloje, šiaurės Indijoje ir gerokai apribojo keliones. Tiesa, birželio pabaigoje buvo pranešta, kad jis ruošiasi kelionei į Ameriką, kur jam turėtų būti atlikta kelio operacija.