Dalai Lamai mažo berniuko užduota mįslė prajuokino visą „Siemens“ areną

Išminčius Dalai Lama XIV Lietuvai svarbiausiomis akimirkomis visuomet buvo šalia ir reiškė palaikymą. Apie Dalai Lamos svarbą ir gražius poelgius, susijusius su mūsų šalimi, kalbėjo profesorius V. Landsbergis.

„Tikiuosi, kad šitame būryje nėra nei vieno pikto žmogaus. Dalai Lama yra tas žmogus, kuris platina gerumo žinią. Tą, kuri yra visuomet labai reikalinga. Tokio žmogaus apsilankymas tarsi parodo, kad pasaulis su savo žiaurumais vis tiek gali būti gražus. Šis nepaprastas asmuo yra ne tiktai tėvas, o tiksliaiu ne tiek tėvas, kiek brolis.

Dėstydamas tai, kaip jis supranta pasaulį, Dalai Lama tuo pačiu mus ir moko. Tačiau tarsi draugas. Atvyko žmogus iš labai tolimos šalies, labai tolimos geografiškai, bet kažkokiu būdu jo tolima šalis, kenčianti šalis, yra mums artima. Jie supranta mus, o mes suprantame juos“, – kalbėjo prof. V. Landsbergis.

Prieš jį ant scenos žengęs Vilniaus meras R. Šimašius pakartojo Dalai Lamos žodžius: „Meilės poreikis yra pats žmogaus būties pagrindas, – sakė meras. Atėjome to mūsų būties pagrindo, atėjome meilės."

Remigijus Šimašius Dalai Lamai padovanojo nuotrauką iš praėjusiais metais atidaryto Tibeto skvero. Taip meras išreiškė pagarbą Dalai Lamos darbams ir visai jo kultūrai. Dalai Lama atsidėkodamas R. Šimašiui padovanojo baltą šaliką, simbolizuojantį tris šalis – Indiją, Tibetą ir Kiniją.

„Šypsena yra unikali kievieno iš mūsų galia. Nesvarbu, kaip besijaustusm – reikia jėgų, kad tai padarytum, kad šypsotumeis.

Besitęsiantis pyktis ir baimė žaloja žmogaus organizmą“, – šį rytą perdėto egocentriškumo temą nagrinėjo išminčius.

Dalai Lama pastebėjo, kad per didelis koncentravimasis į save – daro žmoniją nelaimingais. Jo Šventenybės paskaitoje buvo bandoma pasakyti, kad tai prieštarauja žmogaus prigimčiai. Dažnai mūsų vidinis egoizmas daro mus nelaimingais, mes sergame. Ir tai yra didžiausia šių dienų bei praeities problema.

Išminčius savo paskaitoje apie laimę daug dėmesio skyrė istorijos aptarimui, kalbėjo apie vykstančius karus, jų kilimo priežastis. Svarbiausia, kaip ir kiekvienos Dalai Lamos ir viso jo mokymo tema, šioje paskaitoje buvo meilė. Išminčius skyrė didžiulį dėmesį saviugdai ne tik širdies, bet minčių vingiams.

Po Dalai Lamos paskaitos susirinkusieji galėjo išminčiui užduoti klausimus. Buvo klausiama, kaip atrasti balansą tarp švietimo sistemoje įsigalėjusios disciplinos ir laisvės, kaip vaikams suteikti reikiamas žinias ir perduoti meilę juos auklėjant. Dalai Lama pastebėjo, kad svarbiausia tėvams nešti šviesą namuose, o mokytojams būti ne tik švietėjais, bet ir tarpusavio ryšį su vaiku atrandančiais meilės skleidėjais.

Tuo tarpu vienas salėje esantis berniukas nesidrovėjo patikrinti Dalai Lamos budrumo ir įžvalgumo: „Dvi sesutės per kalnelį nesueina“, – į mikrofoną lietuvių liaudies mįslę išpyškino vaikas. „Siemens“ arena prisipildė susirinkusiųjų juoko. Tikriausiai tik vaikai sugeba taip nuoširdžiai sukelti sąmyšį net ir didžiausių išminčių galvoje.

Dalai Lamai išvertus berniuko klausimą bei paaiškinus, jog reikia įminti mįslę, šis tik gūžtelėjo pečiais ir pradėjo kalbėti, kad gal toms sesutėms susitikti vis dėl to kažkas padėtų. „Galbūt telefono pagalba?“ – svarstė išminčius.

Tokia kurioziška situacija nuoširdžiai prajuokino lankytojus.

Glaudūs ryšiai tarp Tibeto dvasinio lyderio ir Lietuvos užsimezgė dar 1990 m., kai Lietuva atkūrė Nepriklausomybę J. Šv. Dalai Lama XIV buvo pirmasis politikas-dvasinis lyderis, pasveikinęs Lietuvą su Nepriklausomybės paskelbimu. Sveikinimo telegramą jis atsiuntė jau balandžio 3 d. Dar po kiek daugiau nei metų Lietuvą jis sveikino jau iš LR Seimo tribūnos.

Nuo septintojo dešimtmečio Tibeto vadovas ir dvasinis lyderis aktyviai keliauja po Vakarų šalis, kur skaito paskaitas filosofijos, religinėmis, kultūrinėmis, politinėmis temomis. Išgirsti jo minčių susirenka tūkstantinės auditorijos, sausakimšos salės.

Jo Šventenybė Dalai Lama XIV nuolat pagerbiamas premijomis, garbės vardais ir padėkomis už savo budistinės filosofijos darbus, tarpreliginio dialogo skatinimą, taikaus konfliktų sprendimo propagavimą, žmogaus teisių gynimą ir rūpinimąsi gamtos apsauga. 1989 m. už nesmurtinės kovos propagavimą dėl Tibeto išsilaisvinimo, taikingą filosofiją, kuri remiasi didžia pagarba viskam, kas gyva, ir pasaulinės atsakomybės, apimančios žmoniją ir gamtą, koncepciją J.Šv. Dalai Lama XIV buvo apdovanotas Nobelio Taikos premija.