Dalia Belickaitė: „Esu tikra kovotoja. Tai galiu pasakyti apie visas gyvenimo sritis“

Trumpa dosjė

GIMIMO DATA IR VIETA. 1996 06 02, Vilnius.

ZODIAKO ŽENKLAS. Dvyniai. 

PASAULIO VIETA. Iš visų nuostabiausių pasaulio vietų šiuo metu mano mėgstamiausia – Filipinai. 

RYTO RITUALAS. Bandau prisijaukinti vieną įprotį – kas rytą išgerti stiklinę vandens su citrina. 

MĖGSTAMIAUSIAS AUGALAS. Man labai patinka pavasarinės žibuoklės. 

ĮSIMINTINA KNYGA. Laurent‘o Gounelle‘io „Dievas visada keliauja incognito“.

MĖGSTAMIAUSI FILMAI. Mėgstu ir romantinius, ir biografinius. Neseniai žiūrėjau „Marvel“ filmus ir likau sužavėta. 

BŪTINIAUSIAS DAIKTAS RANKINĖJE. Lūpų blizgis. 

ERZINANČIOS ŽMOGAUS BŪDO SAVYBĖS. Apsimetinėjimas, nenuoširdumas. 

BEPROTIŠKIAUSIAS GYVENIMO POELGIS. Šokau Kaune nuo tilto su virve, nors beprotiškai bijau aukščio.

AUTORITETAS. Anksčiau turėjau nemažai krepšinio autoritetų. Kasdieniame gyvenime man didžiausias autoritetas – mano tėvai, jie visada parodo teisingiausią kelią. 

Ar darbą TV kanale „2TV“ vadinate iššūkiu? 

Iš dalies – taip, nes tai man visiškai naujas laidos formatas. Nelengva daryti tai, ko anksčiau nesu dariusi. Reikėjo mokytis skaityti tekstą iš suflerio, o dar ir tam tikrą emociją perteikti. Visgi viso to laikui bėgant išmokstama. Tiesa, esu truputį nekantri, tad iš pradžių norėdavau, kad viskas pavyktų iš pirmo karto. Kai nepasisekdavo, suirzdavau. Tad sunkiausia šiame darbe – per trumpą laiką visiškai nusiraminti, juk to nepadarius strigs darbas. Manau, jau pagavau, kaip ką reikia daryti, todėl visada su plačia šypsena laukiu filmavimo dienos. Man taip patinka ši veikla!

Kas jums šiame darbe yra didžiausi mokytojai? 

Dažniausiai pati sau esu mokytoja. Tenka tekstus skaityti ir stovint namuose priešais veidrodį. Man taip pat labai padeda ir kita mūsų kanalo vedėja Marija. Ji būna per filmavimą, tad visada perklausiu, kaip man pavyko, kaip viskas atrodo iš šalies, ką reikėtų pakeisti, patobulinti. Esame šauni komanda!

Jūsų eterio partneris – Timūras Augucevičius. Kaip sekasi judviem dirbti poroje?

Man pasisekė, kad gavau tokį gerą eterio partnerį! Mes sutariame puikiai, Timūras labai nuoširdus, nuolat juokauja, tiesiog smagu drauge dirbti. Jis turi tikrai nemažai patirties šioje srityje, todėl prie jo norisi visada pasitempti ir tekstą pasakyti iš pirmo karto. Nors jei ir nepavyksta iškart to padaryti, galiausiai juokaujant vis tiek rezultatas būna puikus.

Esate ir sporto žurnalistė, tad gal galite palyginti, kas sunkiau: pristatyti muzikos naujienas ar kalbėti apie sportą? 

Sunku pasakyti. Daug metų esu krepšinio pasaulyje, tad kalbėti apie sportą man tikrai nesunku – viskas pavyksta labai natūraliai. Bet ir muzikos naujienas skaityti įdomu. Sužinau daug naujų dalykų, o geras naujienas norisi ir pristatyti. Tiesa, kai man pasiūlė tapti „Žalgirio“ laidų vedėja, nustebau. Bet dirbdama tą darbą, supratau, kad man labai patinka kalbinti žmones sporto tema, o ir daug naujų pažinčių užmezgu. Muzikos naujienas pristatau studijoje. Tai kitoks darbas. Savų pliusų randu abiejose veiklose.

Ilgai žaidėte krepšinį. Ar šiandien dar pamėtote į krepšį? 

Neslėpsiu, dažnai paliūdžiu, kad teko pasitraukti iš krepšinio. Daug metų juk gyvenau viena svajone – būti geriausia krepšininke, kuo ilgiau žaisti šį žaidimą. Nelengva su savo svajonėmis išsiskirti. Tad kai tik galiu, pamėtau į krepšį. Bet rimtai žaisti jau nebeleidžia mano pažeisti keliai. Vis dėlto sportuoju kiekvieną dieną.

Kai žaidėte krepšinį profesionaliai, patyrėte daugybę traumų. Esate kovotoja?

O taip! Jeigu labai kažko noriu, dedu visas pastangas, kad pasiekčiau savo tikslą. Tai galiu pasakyti apie visas gyvenimo sritis. Net nežinau, ar gerai, bet esu perfekcionistė, todėl man gresia perdegti pernelyg daug dirbant. O traumų krepšinio aikštelėje patyriau išties daug: koja buvo lūžusi, triskart buvo plyšę kryžminiai raiščiai, atliktos kelio operacijos, antakiai praskelti, dantys išmušti... Bet nebuvo minčių trauktis iš krepšinio. Tik po paskutinės ir skaudžiausios traumos supratau, kad visgi metas sustoti. Nelengva buvo tai padaryti, bet privalėjau.

Koks sportas dabar jūsų favoritas? 

Man patinka labai skirtingos sporto šakos – vieną dieną pabėgioju, kitą – pralekiu dviračiu, trečią – pasportuoju namuose... Prisigalvoju visokių programų kūno raumenims stiprinti (šypsosi). Kadangi pati trylika metų sportuoju, be to, studijuoju sveikatingumo specialybę, žinau, kaip sau nepakenkti. Ir kitas moteris raginčiau atsakingai rinktis sportavimo būdą. Geriausiai pradėti mankštintis su profesionaliu treneriu, jis suteiks naudingų patarimų. Sporto klubuose matau nemažai moterų, netaisyklingai atliekančių pratimus. Iš tokio sporto naudos – jokios, o žalos gali būti daug. 

Esu be galo aktyvi, todėl įprastai mano laisvalaikis būna pripildytas veiklų, nekyla klausimų, ką veikti. Bet ne visą laiką aktyviai sportuoju. Su sesėmis arba su draugu mėgstame eiti į kiną. Dažniausiai pažiūrėti filmo traukiame visu būriu. Gaila, per karantiną su kinu teko atsisveikinti. Bet kai negali išeiti į viešas vietas, gali žaisti stalo žaidimus namuose. Kadangi turiu tris seses, neliūdna (šypsosi).

Atrodo, su sesėmis pomėgiai sutampa? 

Tikrai taip! Gyvename šalia miško ir dažnai einame pasivaikščioti, o per karantiną atradome naujų takų takelių. Kadangi iš keturių sesių trys turime antrąsias puses, kai visi sugužame į tėvų namus, kompanija būna ohoho kokia! Tada užsiimti bendromis veiklomis dar smagiau.

Jūsų širdies draugas Edvinas Šeškus – taip pat krepšininkas. Daug kalbatės apie sportą? 

Ne tik kalbamės, bet ir drauge sportuojame. Dauguma mūsų veiklų dažniausiai aktyvios. Vasarą, kai turime daugiau laisvo laiko, išbandome pačias įvairiausias judrias pramogas, pavyzdžiui, važinėjame keturračiais, dviračiais, paspirtukais, bėgame krosus... Ir į salę drauge einame – Edvinas treniruojasi, o aš jam kamuolius padavinėju. Tiesa, taip aktyviai gyvenant poilsio būna mažai. Per karantiną buvo tik šiek tiek ramiau. Bet ir gerai, nes daugiau laiko turėjau bakalauro darbui. Per pastaruosius ramius mėnesius labai pasiilgau kelionių. Pirmoji kelionė, matyt, bus prie Baltijos jūros (šypsosi). Ten irgi labai gera. Dar norėčiau kuo greičiau susitikti su draugais. Esu įpratusi daug bendrauti su skirtingais žmonėmis. Per karantiną man labai trūko ir kavinių. Patinka prisėsti kokioje jaukioje lauko kavinukėje su puodeliu kavos.

Ir kelionėse mėgstate aktyviai leisti laisvalaikį? 

Kartą su draugu buvome pasirinkę poilsinę kelionę į Turkiją, bet supratome, kad mums reikia ne tik pasyvaus, bet ir aktyvaus poilsio. Paskutinė mūsų kelionė buvo į Filipinus. Tai buvo kažkas fantastiško! Apsilankėme ne vienoje saloje. Nors turėjome tik dešimt dienų, bet aplėkėme ir pamatėme labai daug. Pailsėti sau leidome tik vieną dieną. Žinoma, trūko dar bent kelių poilsio dienų atsipūsti. Keliaudami sutikome labai daug europiečių. Niekas iš jų nekeliavo trumpiau nei kelias savaites. Kai kurie į egzotiškas šalis išsirengia ir po kelis mėnesius. Svajoju ir pati kada nors taip paturistauti (šypsosi).

Kaip manote, kokios jūsų savybės gyvenime jums labiausiai padeda? 

Manau, kad nuoširdumas dažnai atrakina įvairias duris. Ir pati, matydama, kad žmogus atviras, nuoširdus, jausdama, kad galima juo pasitikėti, noriu su juo ir bendrauti, ir kurti bendrus projektus. Turiu gyvenime ir pakankamai užsispyrimo – tai irgi padeda siekti savo tikslų. Dar daugelyje situacijų gelbsti pozityvumas. Mano pažįstami žino, kad dažniausiai mane pamatys su plačia šypsena. Jau seniai pastebėjau, kad teigiamomis emocijomis galima užkrėsti ir aplinkinius. Tada ir jie pradeda šypsotis. O nuo to juk visiems tik geriau.

Kur pati semiatės pozityvumo? 

Esu be galo laiminga turėdama nuostabią šeimą, taip pat džiaugiuosi sutikusi draugą Edviną. Visi jie labai mane įkvepia, motyvuoja. Žinoma, liūdnų akimirkų pasitaiko ir man. Būnu pervargusi, kažkas nepasiseka. Bet paliūdėjusi, pailsėjusi vėl stojuosi ir einu į priekį. Be to, esu iš žmonių, kurie bet kokioje gyvenimo situacijoje bando įžvelgti kažką teigiamo. Gal ir banalu, bet tai tikrai padeda gyvenime jausti prasmę.