„Kiekviena karta turi turėti savąją „Bohemą“, tad mes dedame tašką“, – kiek nostalgiškai ištaria Dalia IBELHAUPTAITĖ (59). Operos režisierė ir prodiuserė trumpam grįžo į Lietuvą atšvęsti 20-ojo „Bohemiečių“ – jos pačios sukurtos operos trupės – gimtadienio. Šia proga Dalia gimtajam miestui parengė dovaną, o gruodį su legendine opera „Bohema“ atsisveikins visam laikui.
Dvidešimt metų operos trupei – solidus jubiliejus, bet žinant, koks jūsų tempas, atrodo, kad tas laikas prabėgo lyg vienas ilgas ir dramatiškas spektaklio veiksmas. Kaip jaučiatės atsigręžusi atgal?
Prisimenu pirmąją mūsų „Bohemą“ prieš dvidešimt metų: niekas, absoliučiai niekas tada nesitikėjo, kad ta opera išgyvens du dešimtmečius. Kur jau ten – svajojome, kad bent metus ištemptų... O štai gruodžio 22 dieną Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre ji bus parodyta paskutinį kartą. Tik pažiūrėk, kokį laiko ratą apsukome! Juk „Bohemiečiai“ gimė kaip alternatyvus judėjimas, maištas, bandantis įrodyti, kad operai visai nebūtini krištoliniai sietynai, raudoni kilimai ir formali prabanga. Troškome, kad ji taptų demokratiškesnė, jaunatviškesnė, laisvesnė – tokia young, cool and sexy (juokiasi). Ir argi ne laiminga pasakos pabaiga, kad paskutinis „Bohemos“ akordas nuskambės būtent Nacionaliniame teatre? Per tuos metus ji tapo reiškiniu, sujungusiu šimtus žmonių, užauginusiu keletą solistų kartų ir armiją ištikimų žiūrovų. Žvelgdama atgal galiu drąsiai pasakyti: mums pavyko pakeisti operos upės tėkmę Lietuvoje.