Režisierės Dalios Ibelhauptaitės ir skulptoriaus, objektų kūrėjo Nerijaus Ermino draugystė gimė prieš pusmetį. Du talentingi, meniškos sielos žmonės nusprendė sukurti bendras instaliacijas „Trys veiksmai ir tyla“. Šiandien vakare šis darbas bus pristatytas MO muziejuje. „Tik pasiklausykite, koks pavadinimas! „Trys veiksmai ir tyla“... Aš tokio greitai nesugalvočiau“, – giria Nerijų Dalia ir pradeda pasakojimą apie nuostabią pažintį.
Dalios Ibelhauptaitės ir Nerijaus Ermino projektas „Trys veiksmai ir tyla“ – tai instaliacija, kur dvi meno rūšys susilieja į vieną, skulptūra ir VCO herojų kostiumai atgimsta naujam, dar nematytam gyvenimui.
„Seniai norėjau, kad opera susidraugautų su kitų sričių menininkais. Mane ir Nerijų suporavo mūsų bendras draugas Andrius Zakarauskas.“ – pažinties pradžią prisimena Dalia Ibelhauptaitė.
Nuo vaikystės jai imponavo vizualusis menas – dailė, grafika, fotografija. Moteris net juokauja, kad tai nutiko dėl to, kad iš jos nors ir puiki režisierė, bet nekokia tapytoja, o dalykai, sunkiai tau pasiduodantys, žadina smalsumą.
„Man, mažai mergaitei, mama dažnai įvairiose knygose rodydavo nuotraukas, garsių paveikslų reprodukcijas. Užaugau apsupta dailės, ir vėliau, jau suaugusi, tapau visiškai priklausoma nuo muziejų. Mano profesijos atstovei, tai yra ne tik malonumas, bet ir gera praktika. Iš to aš mokausi scenos kompozicijos, pasisemiu idėjų.“ – pasakoja Dalia Ibelhauptaitė.
Pirmiausia garsi režisierė ir „bohemiečiai“ daug dirbo su fotografija, kaip ji pati sako, ilgai dvejojo, ar žengti žingsnį kitų meno sričių link. Dalia dažnai pagalvodavo, kad „Vilnius City Opera“ kostiumai pergyvena dešimtmečius, o pasirodymo scenoje metu žiūrovas ne visada gali įvertinti jų grožį, todėl netrukus Juozo Statkevičiaus ir britų meistro Jono Morello kurti drabužiai režisierės iniciatyva trumpam paliko savo „namus“ ir buvo ištraukti į dienos šviesą.
D. Ibelhauptaitė per „Pasaulio lietuvių jaunimo susitikimą“ praėjusią vasarą pasiūlė visiems pasimatuoti įstabius apdarus.
„Toks netikėtas ėjimas sulaukė didžiulio susidomėjimo. Vėliau sugalvojau, jog kostiumai gali tapti pagrindu kitam menininkui sukurti kažką naujo. Taip iš vieno kūrinio gimtų jau visai kitas. Šias mintis aš garsiai bei dažnai išsakydavau savo geram bičiuliui Andriui Zakarauskui. Kartą jis atsisuko ir sako: „Aš žinau žmogų.“ Taip išgirdau apie Nerijų. Andriui atrodė, jog tai, apie ką aš jam pasakoju, būtų idealu išpildyti atsiradus mūsų su Nerijumi kombinacijai, gimus draugystei. Taip netrukus pradėjome dirbti kartu.“
Skulptorius N. Erminas ir Dalia Ibelhauptaitė iš pradžių savo bendrą darbą kūrė MO muziejaus atidarymui, tačiau vėliau buvo nuspręsta „Tris veiksmus ir tylą“ palikti rudens pabaigai.
Instaliacijas modernaus meno gerbėjai galės pamatyti visą mėnesį nuo lapkričio 30 dienos.
Menininkas Nerijus pažintį su Dalia be galo vertina.
„Mėgstu paslaptį, mistiką. Dažniausiai mano kūriniai yra tarsi kažkokie nepaaiškinami reiškiniai, laužytų formų objektai, išnyrantys iš tamsos. Niekada negali žinoti, kas tavęs tenai laukia. Anksčiau buvau sukūręs ciklą iš baldinių plokščių. Jas naudoju kaip kasdienį, dažnai matomą atributą. Tačiau mano erdvė – metafizinė. Kai Dalia man pasiūlė bendradarbiauti, aš sutikau. Ilgai galvojau, kaip mūsų bendroms instaliacijoms, kūrybai sugalvoti naują taisyklę. Teatras tapo mūsų abiejų atskaitos tašku. Taigi, savo ankstesnę kūrybą aš prikėliau naujam gyvenimui, pasitelkęs operos veikėjų kostiumus.“ – sako N. Erminas.
Pavadinimas „Trys veiksmai ir tyla“ užgimė N. Ermino galvoje. Jis sako įsivaizdavęs tris instaliacijas, kurios gimė iš bendro dviejų meno sričių susiliejimo. Veiksmai – susiję su teatro scena, o tyla simbolizuoja kitą požiūrį. Kas nutinka, kai aktorius nusirengia savo kostiumą ir jis lieka be gyvybės ženklų?
