Dalintis gera – tokiu šūkiu norime pradėti Elaima.lt ir TOMS socialinę iniciatyvą ir pristatyti įdomius žinomus žmones, įtraukiančius dalijimąsi į savo kasdienį gyvenimą. Taip norime ir kitus paskatinti savanoriškai ar paramos veiklai. Juk ne veltui sakoma – kuo daugiau duodi, tuo daugiau grįžta atgal.
Kęstutis Navickas
- Geriausias visų laikų Lietuvos badmintonininkas, Europos žaidynių bronzos medalio laimėtojas;
- Domisi mada ir stiliumi;
- Aktyvus socialinėje srityje, ypač su vaikais susijusiose iniciatyvose.
– Esate labai aktyvus socialinėje srityje, bet dažniausiai veikiate tyliai, nedaugžodžiaujate apie tai. Esate tas tikrasis filantropas. Ir vis dėlto – papasakokite plačiau apie savo labdaringą veiklą. Ir dėl kokių priežasčių daugiausia aukojate vaikams?
– Taip, tyliai stengiuosi tai daryti, o dabar garsiai bus (juokiasi). Mano manymu, vaikai yra mūsų ateitis. Noriu akcentuoti mūsų indėlį ne tik sergantiems, bet ir sveikiems vaikams. Nuo auklėjimo ir suaugusiųjų bendravimo su jais priklauso, kokie tie vaikai išaugs. O nuo to, kokie vaikai bus, priklauso visos Lietuvos ateitis.
Užsiimti labdaringa socialine veikla mintis kilo tuomet, kai po ilgų sportavimo metų patyriau labai sunkią traumą.
Užsiimti labdaringa socialine veikla mintis kilo tuomet, kai po ilgų sportavimo metų patyriau labai sunkią traumą. Ji privertė mane truputėlį sustoti, turėjau daugiau laiko apmąstymams. Visuomet norėjau panaudoti savo sukauptą ilgametę patirtį. Sporto, ypač badmintono pasaulyje esu žinoma figūra, ir norisi savo patirtį panaudoti prasmingai. Su Rimantu Kaukėnu esame geri draugai, gerbiu ir vertinu jo asmenybę, todėl nusprendžiau prisidėti prie R.Kaukėno paramos fondo ir kartu sukurti didelio masto badmintono turnyrą ir visas gautas lėšas skirti onkologinėmis ligomis sergantiems vaikams – jų medikamentams ir svajonėms.
Pats aktyviai prisidedu prie tų svajonių pildymo, važinėju po visą Lietuvą ir dovanoju iš fondo surinktų lėšų įgytas dovanas.
– Užsiminėte apie vaikų svajonių pildymą – kokių tų svajonių būna?
– Mano manymu, sergantiems vaikams svarbiausia parodyti dėmesį ir rūpestį. Buvau klinikose su R.Kaukėno fondu, sugalvojome vaikams įvairiausių konkursų, dovanojome dovanų.
Ypač tų vaikų, kurie gyvena miesteliuose, kaimuose, ir suserga, šeimoms yra labai sudėtinga kasdienybė. Ir tokie, atrodo, mums paprasti daiktai kaip televizorius, dviratis, planšetė ar žaidimai, labai praskaidrina jų nuotaiką. Manau, tai iš dalies padeda ir sveikti.
– Žmonės, kurie linkę dalytis, visame pasaulyje kartoja frazę: kuo daugiau duodi, tuo daugiau grįžta atgal. Ar pritariate šiai minčiai?
– Visiškai tam pritariu, bet manau, kad žmonės, kurie nuoširdžiai daro gerus dalykus, tiesiog jaučia tam pašaukimą. Esu įsitikinęs, kad galiu padėti. Kiekvienas iš mūsų galėtų kuo daugiau padėti.
Jaučiu moralinę atsakomybę padėti tiems, kuriems to reikia, nes patyriau daug gerų dalykų, jaučiuosi apdovanotas.
Esu savo srities specialistas, kažkiek žinomas žmogus, ir man yra dar lengviau skleisti tą dalijimosi idėją. Be to, jaučiu moralinę atsakomybę padėti tiems, kuriems to reikia, nes patyriau daug gerų dalykų, jaučiuosi apdovanotas, galėdamas turėti tokį gyvenimą ir kad galiu sportuoti. O kai pradedi daryti gera, labai pagerėja nuotaika. Svarbu pačiam prisidėti prie vaikų svajonių išsipildymo idėjos, aš pats noriu bendrauti su tomis šeimomis. Tos emocijos, kurias jie patiria, prie kurių prisilieti iš labai arti, atperka bet kokį darbą ar materialius dalykus.
Bet yra ir kita medalio pusė, su kuria, manau, kiekvienas parama užsiimantis žmogus susiduria: anaiptol ne visi tau pritaria. Dauguma ieško kažkur paslėptos naudos, ir tai kartais skaudina. Bet kai turi didelį vidinį norą padėti, tokie dalykai nepalaužia. Negali kitaip elgtis prieš savo sąžinę.
– Gal yra kažkoks geras darbas, kuriuo esate labiausiai patenkintas? Arba įsimintiniausias su dalijimusi susijęs įvykis?
– Tų įvykių visuomet būna daug, kaip ir minėjote – daugumą savo darbų darau tyliai. Turbūt didžiausią reikšmę man turi Kęstučio Navicko badmintono paramos turnyras, rengiamas kartu su R.Kaukėno paramos fondu. Jau buvo surengti du turnyrai, jie sulaukė aktyvaus visuomenės įsitraukimo. Idėja buvo paskleista gana plačiai. Šiuo projektu didžiuojuosi ir džiaugiuosi, kad galiu pakankamai reikšmingai prisidėti. Kaip ir dėl idėjos skleidimo – tai skatina visuomenę būti socialiai atsakingą.
Taip pat esu „Happimess“ paramos iniciatyvos ambasadorius. Šia organizacija pasitikiu ir džiaugiuosi galėdamas prie jos prisidėti. Ateityje noriu ir toliau eiti socialinės atsakomybės keliu.