Roko operą pristatanti Danguolė Beinarytė: „Dvylikos chorų balsai sukuria ypatingą emocinį lauką“
Choro dirigentė, kompozitorė, muzikos mokytoja Danguolė Beinarytė (41) tikisi, kad lyrinė roko opera „Jotvingio rauda“, pristatyta XIV Lietuvos aukštųjų mokyklų studentų chorų festivalyje, didžiąją sceną išvys dar ne sykį.
„Kol kas tai – vienkartinis projektas. Bet jei tik būtų pinigų mažai girdėtą istoriją apie jotvingius dainininkų lūpomis galima būtų papasakoti daug platesniam klausytojų ratui“, – sakė Kauno „Sporto halėje“ nuskambėjusios lyrinės roko operos meno vadovė ir dirigentė.
D.Beinarytė pasakojo, jog apie „Jotvingio raudą“ išgirdo atsitiktinai su savo vadovaujamu „Jaunystės“ choru viešėdama Punske. Dirigentė susitiko buvusio bendraklasio Dainiaus Pavilionio tėtį, kuris ir papasakojo apie atžalos parašytą melodingą, jautrų, istoriškai svarbų kūrinį, skirtą Lietuvos valstybės 1000-mečiui.
Išklausiusi ir susižavėjusi idėja D.Beinarytė paprašė muzikos autoriaus dar jį patobulinti. Pirmasis redaguotos lyrinės operos pristatymo koncertas buvo surengtas pernai Kauno valstybiniame muzikiniame teatre.
„Bet dabar buvo ir kitas dalyvių skaičius, ir kita vieta. Įsivaizduokite, kaip skamba vieno, ir kaip skamba dvylikos chorų balsai! Emocinis užtaisas visai kitas“, – sakė D.Beinarytė. Anot jos, pagrindiniai „Jotvingio raudos“ solistai nesikeitė. Vienintelis Jostautės vaidmuo atiteko kitai dainininkei – Linai Jurevičiūtei, nes jos pirmtakė išvykusi į užsienį.
D.Beinarytės teigimu, itin daug darbų įdėta ne tik kuriant operos muziką bei tekstus, bet ir vaizdo projekcijas. Jų autorius Vladimiras Šerstabojevas į miškų, laukų ir kitų jotvingių namais buvusių vietų sąrašą įtraukė ir dabar itin turtingiems Punsko asmenims priklausančius, o kažkada legendinės tautos prieglobsčiu buvusius pastatus.
