Danguolė Stachura: „Įkvėpimas kurti šiandien kitoks“
Pasaulis išgyvena įtemptą laiką korona viruso gniaužtuose. Dėl sveikatos saugumo valstybėse įvedinėjami karantinai. Dėl namų rėžimo pasikeitęs gyvenimo tempas, būdas sąlygoja žmonių mąstymo pokyčius, darbo ir laisvalaikio veiklos prisitaikymą. Ką mąsto, kuo gyvena, kaip prisitaiko prie esamos situacijos žinomi kultūros ir meno žmonės?
Nesitiki, kad tai vyksta. Sunku be darbo
„Iš tiesų viskas keistai atrodo. Nesitiki, kad tai vyksta. Sunku be darbo“, – apie susiklosčiusią situaciją telefonu kalbėjo primabalerina Olga Konošenko. Artistė pasakojo, jog baleto artistams, kaip ir sportininkams, reikalingas kasdieninis darbas, anot jos, dvi savaitės pertraukos, pareikalauja apie mėnesį laiko sugrįžimo į formą, nes per dvi savaites poilsio įvyksta raumenų atrofija, todėl visi kolegos jau pasiilgę repeticijų.
„Džiaugiuosi, kad turiu studiją, kurioje galiu dirbti, kol dar galima išeiti iš namų. Prisijungus buvau prie Klaipėdos muzikinio teatro tiesioginės pamokos transliacijos. Puiki iniciatyva. Su savo studijos vaikais kiekvieną dieną darau online pamokas, o mažiesiems įrašau pamokų video su užduotimis. Be galo džiugu, kad dirbam ir nesustojam. Pamokos online – nauja ir labai įdomi patirtis“, – apie darbą nuotoliniu būdu pasakojo Olga Konošenko. Primabalerina teigė, jog baleto pamokoms ilgalaikėje perspektyvoje namų sąlygos nepakankamos kokybiškam darbui, – reikalinga lazda, didesnė salė, tačiau šiuo metu tai yra vienintelė galimybė dirbti. Artistė palinkėjo visiems sveikatos, saugoti save, daryti mankštas, atiduoti daugiau savo laiko šeimai.
Pagyventi be muzikos – ne problema
Apie pasikeitusį gyvenimo ritmą operos solistė Ieva Prudnikovaitė kabėjo kaip išbandymą visuomenei, atpratusiai tiesiog būti. „Mes tiesiog būname. Nuotaikos kinta nuo – iki... ir tai normalu. Vaikai, štai, bėgioja po pievą ir padeda tėčiui sunešti malkas. Stengiamės šio laiko netraktuoti kaip atostogų – sėdame mokytis, sekdami mokytojų nurodymais.
Nuotolinis mokymasis mums nėra naujiena- prieš metus gerą pusmetį leidome laiką Šveicarijoje ir dukra sėkmingai baigė pirmą klasę. Todėl ir dabar – tai joks baubas“, – pasakojo atlikėja.
„Mano ir Modesto profesiniai reikalai dabar labai natūraliai yra pasislinkę į paskutinę vietą. Apskritai darbo (koks jis mielas bebūtų) mes stengiamės nesureikšminti per daug. Prioritetai visada tenka asmeniniam gyvenimui, šeimai. Todėl ir dabar nesijaučiam kaip nors psichologiškai nuskriausti. Pagyventi be muzikos- ne problema“, – atviravo Ieva Prudnikovaitė, pripažįstanti, kad visus muzikus, ypač dirbančius pagal autorines sutartis, ši situacija paveiks finansine prasme. „Valstybė privalės kažkaip suktis iš padėties, tačiau, kol esam sveiki ir turim duonos, dar ir sviesto, vaidinti kenčiančius menininkus man atrodo tiesiog negražu“.
Laikas pergalvoti, ką galima ir ką reikėtų pasakyti kūryba
„Tikras menininkas – jautrus žmogus. Sunku tikėti menininku, kuris teigia, kad šiomis dienomis turi daug įkvėpimo kurti, nebent menas naudojamas terapijos tikslais, bet tuomet tokius kūrinius reikia utilizuoti, juk bloga energija persiduoda kaip virusas“, – mintis apie susiklosčiusią situaciją ir jos veikiamą meno pasaulį kalbėjo tapytoja Danguolė Stachura.
Moteris teigė, jog dabar menininkams laikas pergalvoti, permąstyti, ką galima ir ką reikėtų pasakyti kūryba, o ne skubotai karščiuotis. „Meno kūriniai visais laikais kalbėjo ir kalba apie dabartį arba įveda į ateitį. Ačiū Dievui, nevaldomas negatyvas ir neprofesionalumas mene traukiasi, nes jo tiesiog per daug, ir tai veda į dar tamsesnius akligatvius. O kūriniais kalbėti šviesiai, harmoningai, ne banaliai, nauja forma – tai menininko ne tik išorinis, bet ir vidinis, nenutrūkstamas kasdieninis darbas. Ir tam yra daugybė priemonių, ypač šiandien, nes pirmiausia kiekvienam sveikam žmogui tai galimybė pagalvoti apie kitus, kaip būti naudingiems šioje situacijoje, kuo galime padėti negalintiems sau pagelbėti“, – kalbėjo Danguolė Stachura pati savanoriaujanti, vežanti maistą žmonėms, kurie negali išeiti iš namų esamoje situacijoje, šiuo metu menininkė ir mokosi nuotoliniu būdu.
Pasak jos, internetas kiekvienam suteikia galimybę mokytis iš geriausių pasaulio meistrų neišeinant iš namų. „Man keista girdėti, kad gali būti nuobodu karantino metu, nes tiek daug dabar galime išmokti, sužinoti, įkrauti save, savo profesionalumą, net skaityti knygas ar sportuoti, gaminti drauge, paspaudę vos kelis YouTube mygtukus“, – tvirtino tapytoja.
Kas padeda save realzuoti?
Paklausta, ar neplanuojanti tapybos užsiėmimų internete, Danguolė Stachura pirmiausia teigė norinti supažindinti žmones su pamatiniais meno įrankiais – meno istorija, teorija, tik vėliau įduoti į rankas teptuką.
„Negaliu žvelgti į meno sritį atmestinai, nors išsilavinimas ir patirtis leidžia mokyti kitus. Pažvelgus, kokie mokytojai Instagrame, Facebook’e ar daugelyje seminarų mūsų šalyje – vidutinybės arba dar blogiau, net vidutiniškai savo amato ar profesijos neišmanantys. Meistrai dažniausiai viešoje erdvėje vis dar tylūs. Nes daug žinantis žmogus, savo srities profesionalas – abejojantis žmogus. Tik kvaileliui lengva – ką nori, tą sako, kaip nori, taip išsireiškia – dėl auditorijos aplodismentų, negalvodamas apie pasekmes. Profesionalios žinios užkrauna atsakomybę.
Ir dar, kūryba ir dėstymas ne taip lengvai suderinamos sritys, jei nors vienoje norisi būti geriausiu”, – mintimis dalinosi menininkė, palinkėjusi nežinantiems kaip prisitaikyti prie šio laiko nenuleisti rankų, o būtent dabar pasiraityti rankoves – stengtis daugiau, mokytis daugiau, dirbti daugiau. „Tai gali būti profesinių ar profesionalių žinių tobulinimas, mokymasis, specializacijos keitimas, naujų įgūdžių lavinimas, pagalba kitiems – tai, kas padėtų save realizuoti teisingai, atrandant save ir savo geriausius sugebėjimus. Nes juos atradę tampame naudingi. O naudingi visuomet reikalingi – šių dienų akistatoje ar ateityje.“
Pasaulis keičiasi. Mes keičiamės su pasauliu
Dabartiniame laikotarpyje griežtai laikydamasi karantino, stengdamasi išlaikyti ramybę, visą laiką praleisdama su vaikais, mąstanti apie naujas veiklos kryptis stebi ir dainininkė Agnė Sabulytė. „Tai laikas, kai vyksta pasaulio transformacija. Pasaulio ir mūsų. Priverstinė, dar ne visiems suvokiama kokiu mąstu. Stengiuosi išlikti rami. Visą laiką būnu su vaikais, atiduodama jiems viską, ko galbūt paskutinius mėnesius per darbų tempą nespėjau skirti. Kyla įvairios mintys. Gal net noras persikraustyti į miškus, gamtą, auginti daržoves, ir taip seniai svajotas avis. Po kol kas tai atodo dar tik mintys, bet neatmetu, kad tai gali virsti realiais veiksmais einančiais link to“, – atviravo atlikėja, sakydama: „pasaulis keičiasi. Mes keičiamės su pasauliu.“
Karantino situacija visiems be išimties pakeitė gyvenimus
„Turėtų būti aišku, kad šiuo metu yra privalu vykdyti nurodymus, kurie yra tiesiog būtini, kitaip situacija gali tapti nevaldoma. Mano aplinkoje jokios panikos nėra, tiesiog visiems tenka prisitaikyti prie naujų gyvenimo sąlygų, o kadangi esu Vilniaus kolegijos Menų fakuteto scenos meno katedros vedėja, darbų nei kiek nesumažėjo, sakyčiau, net prisidėjo. Telefonas ir kompiuteris tiesiog kaista. Dabartiniu laikotarpiu svarbiausia šiek tiek sulėtinti tempus, o toliau, – pats gyvvenimas viską sudėlios į savo vietas“, – atviravo, besiruošianti nuotoliniam darbui su studentais dainininkė, vokalo pedagogė Eglė Juozapaitienė.
„Bandome adaptuotis prie elektroninio bendravimo”, – apie urbanistinio šokio teatro ir mokyklos „Low Air“ nuotaikas kalbėjo vienas iš įkūrėjų Laurynas Žalakevičius.
„Girdėjau ne vieną psichoterapeutų pasisakymą, kad tai bus periodas, kai pradėsime mokytis ne kažkokių naujovių, bet buvimo su savimi, su šeima, ką mes iš tikrųjų pamiršdavome, pamesdavome skuboje inovacijų paieškų. Kaip čia seksis, – žiūrėsime“, – samprotavo Laurynas Žalakevičius.
Apie atšauktus koncertus, turus tiek Lietuvoje, tiek Europoje saksofonistas Kęstutis Vaiginis buvo linkęs kalbėti dviprasmiškai: „Iš vienos pusės – tai puikus metas kūrybai, pasitobulinimui, iš kitos pusės – nuostoliai. Krizės visada buvo ir bus. Tiesiog laisvo menininko statusas mūsų valstybėje, susiklosčius tokioms situacijoms kaip ši, neduoda garantų, kuriuos turi menininkai dirbantys valstybiniuose darbuose. Pavyzdžiui laisvai samdomas atlikėjas, kuris garsina Lietuvą pasaulyje, surengia tiek Lietuvoje, tiek užsienyje per metus daugiau nei
60 koncertų, atsitikus tokiai sudėtingai pasaulinei situacijai, neturi jokių garantijų, kurias turi valstybiniame teatre dirbantis atlikėjas.
Kyla klausimas, ar tikrai laisvų menininkų reikia Lietuvai. O gal ši krizė – idėja pamąstymui kurti laisvų menininkų sąjungą, uniją, kuri globotų ir atstovautų visus dirbančius laisvai samdomo menininko statusu.“. Šalia koncertų dirbantis ir pedagoginį darbą atlikėjas sakė, kad pamokos nuotoliniu būdu jam ne naujiena, nes koncertų metu turint laisvo laiko dažnai tenka dirbti tokia praktika. „Kai mūsų šalyje bus didesnė apybraiža, kas yra menas, ar tas menas turi išliekamąją vertę, ar jis reikalingas, gal atsiras sistema, unija vienijanti ir ginanti laisvo statuso menininkus, ypatingai tokiose kaip ši nedarbingumo situacijose“, – dėstė mintis saksofonistas Kęstutis Vaiginis.
„Užsiregistravau savanoriauti į Gedimino legioną. O savo vaikus ir šunį išvežu į gamtą, bet tai tapo tikru iššūkiu, nes visur pilna žmonių“, – apie pasikeitusią kasdienybę kalbėjo aktorius, režisierius Vytautas Rašimas.
Tango pradininkas Lietuvoje Eduardo Šlekys Gimenez jau planuoja tango pamokas nuotoliniu būdu.” Buvimas namuose be tango pamokų yra labai tylus, mašinų beveik nesigirdi. Ta tyla ir ramybė man padeda susikaupti muzikoje. Kasdien dainuoju R. Schumanno dainas, mokausi mintinai tekstus, klausau kitų dainininkų interpretacijas, verčiuos vokiečių kalbos tekstus, skaitau biografijas apie kompozitorius. Bet labiausia bandau prisiminti mano klasikinio dainavimo mokytojos Agnės Sabulytės žodžius, patarimus apie vokalinę techniką, apie lengvą garsą, be spaudimo, be gerklės, o viską padarant oro pagalba. Po pusantros valandos dainavimo jaučiuosi kaip po sporto ar pirties, jaučiuosi naujas ir pilnas geros nuotaikos “, – rekomendavo tango šokį į dainavimą laikinai iškeisti, tą jau pats padaręs, Eduardo Šlekys Gimenez.
Nepadarytiems darbams šį laiką išnaudojantis saksofonistas Juozas Kuraitis daug laiko praleidžia studijoje, taip pat miške. „Taip, pamokas darau nuotoliniu būdu, tai yra visai įdomi patirtis“, – paklaustas apie pedagoginę veiklą tvirtino atlikėjas.
„Gyvenimas sustojo. Liko tik šeima. Pamokų, kol kas nevedu. Atlikėjams duobė. Manau visi tai supranta“ , – trumpai mintimis pasidalino atlikėjas Česlovas Gabalis.
Atgauti jėgas prieš kitą laiką, kurio mes dar nepažįstame
„Situacija, švelniai tariant, įdomi. Viena vertus, turime laiko susimąstyti, pabūti kartu su savo vaikais, šeima, galų gale, pailsėti nuo itin įtempto laikotarpio ir taip tarsi atgauti jėgas prieš kitą laiką, kurio mes dar nepažįstame. Žvelgiant iš muziko perspektyvos, šiandien gyvenimas ypač sudėtingas: negalime daryti mums įprastų, kasdienių dalykų – mokyti vaikų, repetuoti, koncertuoti, organizuoti įvairius renginius, vykti į išvykas, kuriose tarsi atsiskleidžia mūsų asmenybės, būtis, viso gyvenimo įdirbis“, – mintimis dalinosi kanklistė Aistė Bružaitė, džiaugdamasi, kad ji ir jos šeima yra sveiki, turintys vieni kitus.
Darželyje muzikos mokytoju dirbantis akordeonistas Nerijus Bakula jau perėjo prie pamokų sistemos nuotoliniu būdu, sudarė vaikams video nuorodų sąrašą, ką paklausyti, ką išmokti.
„Koncertinė veikla sustojo. Šiuo metu su vaikais būname namuose, daug laiko praleidžiame miške, kuris už tvoros. Orai nėra šalti, tai ištraukiau motociklą ir lakstau laukais, be kontakto su kitais žmonėmis. Susitvarkiau garažą beveik.
Taip pat liko sukurti keletą dainelių pagal poeto Anzelmo Matučio eilėraščius. Planuojam leisti CD. Labai jaučiu poreikį kokybiškai vaikų muzikai, kurios, pasirodo, nėra tiek daug“, – apie savo planus per šį laiką pasakojo Nerijus Bakula.
Saviizoliacijoje po koncertų užsienyje
Šiuo metu saviizoliacijoje, sugrįžęs po koncertų užsienyje, esantis Baltijos gitarų kvarteto narys Saulius S. Lipčius dar tvarko gerokai kooreguotą veiklą. „Toliau planuoti kažką labai sunku, kadangi neaišku kiek truks karantinas. Kad jis netruks dvi savaites, tai yra aišku skaitant bet kurį ekspertą, bet ar jis truks ilgiau nei mėnesį, o gal ir dar daugiau – stipriai koreguoja planus. Jau yra atšaukinėjami dauguma koncertų suplanuotų iki vasaros. Likę neatšaukti, tarp kurių yra naujai ruošiamų programų,kabančių ant klaustuko. Tačiau, jei tie koncertai bus perkelti, bet kuriuo atveju naujas programas mokomės ir kažkada tikimės jas pristatyti“, – su koncertine veikla kol kas pereiti į virtualią erdvę neplanuojantis savo mintimis dalinosi gitaristas Saulius Lipčius.
„Galbūt ateity gims ir kažkokių virtualių koncertų, į kuriuos žmonės, sėdėdami prie kompiuterio galės įsigiję stebėjimo bilietą „ateiti“. Abejose pusėse turint gerą aparatūrą, galima padaryti tikrai įsimenamą pasirodymą, su iš esmės neribojamu publikos kiekiu. Tik su atgaliniais aplodismentais sunkiau“, – samprotavo atlikėjas, pripažįstantis, kad labai skaudžiai karantinas gali paveikti Baltijos gitarų festivalį, planuojamą birželį, kadangi būtent dabar yra pats metas registracijoms, o susiklosčius tokiai situacijai mažai kas nori registruotis.
„Manau susidūręs su tokia staigia krize, pasaulis bus priverstas koreguotis ir atrasti galimybes funkcionuoti net ir tokiu sudėtingu metu. Deja, scenos menams tai vienas didžiausių iššūkių, kadangi apsilankymas gyvame koncerte, bet kokiu atveju niekada neprilygs virtualiai patirčiai“, – Saulius S. Lipčius.