Prerafaelitai dabar – madingi. Dėl jų varžomasi aukcionuose, jie tampa dizainerių įkvėpimo šaltiniu. Ypatingo dėmesio sulaukia Gabrielis Charles’is Dante ROSSETTI (1828–1882), šios brolijos lyderis.
ANTRININKAS. Būsimojo tapytojo tėvas Londone dėstė italų kalbą ir nė viena jo paskaita nepraeidavo be „Dieviškosios komedijos“ citatų. Todėl niekas labai nenustebo, kai jis davė sūnui vardą Dante. Rossetti anksti patikėjo, kad yra Alighierio reinkarnacija, ir namuose atsirado pomirtinė Dante kaukė. Vėliau menininkas dažnai ją tapydavo, nes jo paveikslų siužetai irgi buvo karminiai: „Dantės regėjimas“, „Dantės susitikimas su Beatriče“ ir taip toliau.
NESUTAPIMAI. Jis nė karto nebuvo Dante tėvynėje Italijoje. Jam pakako įsivaizduoti, kad yra poeto antrininkas. Rossetti amžininkai irgi taip manė, nes jis rašė tokius ašaringus sonetus, kokius galėjo kurti tik italas.
Ir jo tapyba buvo poetizuota: atspindėjo kokio nors eilėraščio ar dramos turinį, siūlė žinomus personažus, buvo su plačiais žodiniais komentarais. Tapytojas negalėjo lygiuotis į tikrąjį Dante tik vienu požiūriu: šio meilė Beatrice buvo amžina ir platoniška, o Rossetti buvo itin guvus patinas, dažniausiai paviliodavęs draugų meilužes ir žmonas.