Dar vienos skyrybos: skirtingais keliais suka Karina Krysko ir Saulius Skambinas

„Mes nusprendėme – svarbiausi dalykai nepasikeis“, – dar pavasarį tikino K. Krysko ir S. Skambinas, nutarę neužsisklęsti ir pasidalyti mintimis apie jau kurį laiką brendusius sprendimus su žurnalu „Žmonės“.

„Tai turbūt labiausiai mano širdį draskantis interviu“, – užsimena Saulius, juk jų šeimoje visada galiojo nerašyta taisyklė – to, kas vyksta už uždarų durų, nedera pasakoti aplinkiniams. Ne vienus metus jiems pavyko šios taisyklės laikytis, net apie tokį džiugų įvykį kaip vestuvės jiedu pranešė jau prabėgus nemažai laiko po ceremonijos. Tačiau viešumas, kuris yra tarsi neatsiejama pramogų pasaulio dalis, retsykiais priverčia pakoreguoti net tvirčiausias nuostatas.

„Daugeliui mūsų gyvenimo pasirinkimai gali būti nesuprantami ar net netoleruotini. Bet kas iš to? Juk esame atsakingi tik patys sau. Juk tai – mūsų gyvenimas, – neabejoja žinoma pora. Jiedu yra tikri ir dėl dar vieno dalyko: apie asmeninius santykius kalbės tik vienintelį kartą, tik šiame interviu. – Ilgai galvojome, ar iš viso verta tą daryti. Nuomonė keisdavosi kas keliasdešimt minučių. Visada esi linkęs manyti, kad svetimiems žmonėms neturi komentuoti savo sprendimų. Ir tai turbūt yra tiesa. Iš kitos pusės, gyvename pusiau viešą gyvenimą, tai ir įpareigoja.“

Papasakoti, kaip dabar gyvena ir ką jaučia, Saulius ryžosi tik po naujienų portaluose pasirodžiusių straipsnių apie griūvančią jo ir Karinos santuoką. „Kodėl tai įvyko būtent dabar, galima tik spėlioti. Imta rašyti, kad mūsų su Karina santykius ištiko krizė, kad sukame skirtingais keliais... Iš tiesų neketinome savo gyvenimo aptarinėti viešai. Niekada. Nei šiuo metu, nei kada nors anksčiau. Patys niekada nesiprašėme į televizijos laidas, žurnalų viršelius... Dažniausiai pasakodavome ne apie tai, ką valgome, o apie tai, ką dirbame. Turbūt todėl ir nematėme jokio reikalo kaskart, kai priimdavome kokį nors bendrą sprendimą, informuoti visuomenės“, – mintimis dalijasi vyras.

Saulius sako, kad jo ir Karinos santykiai visada buvo ypatingi. Ne tokie kaip daugelio susituokusių porų. Su savitomis tradicijomis, įpročiais, privalumais bei trūkumais. „Abu esame karjeristai, vienodai besidalijantys tėvystės rūpesčiais“, – tikina pašnekovas. Jis moteriai, su kuria 2011-aisiais susilaukė sūnaus, negaili šiltų žodžių, pagyrimų. Karina – santūri, dalykiška, gebanti suvaldyti emocijas bei situacijas. Galbūt todėl, pasak Sauliaus, tarp jų niekada nebuvo jokių dramų, audringų pokalbių, santykių aiškinimosi.

„Nemanau, kad kas nors mūsų santykiuose pasikeis, kai ir oficialiai nuspręsime atversti naują gyvenimo puslapį. Abu toliau būsime pasinėrę į savo mėgstamas veiklas, abu toliau rūpinsimės sūnumi Majumi, – neabejoja šokėjas. Dabar, anot jo, reikia išgyventi pokyčių etapą, kuris brendo ne vieną dieną ir net ne vienus metus. – Kai gražiai sutari, nesinori skubėti drastiškai elgtis. Be to, abu esame suaugę žmonės, turime įsipareigojimų, kuriuos reikia vykdyti.“

Jam skaudžiausia, kad asmeninius rūpesčius reikia spręsti viešai. Juolab kad aplinkinių spaudimas gyvenimo kryžkelėje atsidūrusiam žmogui dažnai nepadeda, net atvirkščiai – sujaukia ir taip neramias mintis.

„Tikrai neplanavome siųsti pranešimo spaudai apie tai, kad kurį laiką sprendžiame, ko norėtume ateityje. Juk pirmiausia susivokti turi pats žmogus. Ir jo sprendimas turi būti gerbtinas. Juk ne visada pats gali paaiškinti, kaip iš tiesų jautiesi, koks pasirinktas kelias būtų teisingiausias... Ir staiga tai turi pradėti analizuoti stebint miniai...“

Saulius įsitikinęs, kad bet kuriuo atveju jo ir Karinos santykiuose gali pasikeisti tik vienas niuansas – teisinis statusas. Kol kas tai nėra įvykę, jie vis dar vyras ir žmona.

„Visuomenė netaps dramatiškų, skandalingų skyrybų liudininke! Mes priimsime tokius sprendimus, kurie šiuo metu bus geriausi. Ir jų paisysime. Tik kol kas mums reikia laiko sudėlioti taškus ant „i“. Kiekviena istorija turi savo niuansų, paslapčių, įvairių detalių. Bet argi tai turi būti aktualu pašaliniams žmonėms? Duokite mums laiko, ir mes susitvarkysime su tuo, kas vyksta, – tikina Saulius, išliekantis optimistu net spręsdamas sudėtingus klausimus. Jo įsitikinimu, kiekvienas pokytis, net jei iš pradžių atrodo sunkiai išgyvenamas, gali tapti džiaugsmingas ir sveikintinas. – Reikia pajusti, ką tau sako širdis. Ir padaryti viską, kad kuo mažiau skaudėtų ir tau, ir artimiems žmonėms. Mūsų su Karina atveju, matyt, labai tinka kažkada Amerikos poeto bei literatūros kritiko George’o E. Woodberry pasakyta mintis: „Pralaimėti nėra blogiausia. Blogiausia – nepabandyti.“