Darbuotojus siūlo motyvuoti neįprastai: ne pinigais, o dar didesniais iššūkiais
Didžiausią potencialą turintiems specialistams šiandien neberūpi kuo didesnis atlyginimas. Kur kas labiau už pinigus jie vertina galimybę įveikti iššūkius, tapti įmonės pokyčių dalimi ir prisidėti prie inovacijų. Kodėl ir ką galima padaryti, kad komanda būtų lojali ir motyvuota?
Darbuotojai nori prisidėti prie pokyčių
Noras pakeisti pasaulį ir sukurti kažką naujo – ne iš piršto laužta naivi svajonė, o pagrindas, ant kurio stovi dauguma šiuolaikinių, didžiulį potencialą turinčių sėkmingiausių pasaulio įmonių. Ir čia svarbų vaidmenį atlieka ne tik aukščiausio lygio vadovai. Dažnai pamirštama, kad visą inovacijų branduolį sudaro komanda.
,,Atlyginimas yra svarbus motyvacijos faktorius, bet ne svarbiausias. Apie tai šiandien daug kalbame, bet svarbu pabrėžti, kad ambicingus darbuotojus turėtų motyvuoti ir inovacijos, galimybė daryti pokyčius. Galime pastebėti iniciatyvius žmones, kuriems net nereikia papildomos motyvacijos, jiems reikia iššūkių, užduočių. Inovacijos užtikrina dinamiką ir jei įmonė nori geriausių rezultatų, turi į jas įtraukti ir darbuotojus”, – komentuoja ,,Katalista Ventures” inovacijų partneris Arvydas Plėta.
Pašnekovo teigimu, užsienio šalyse nebekyla klausimas, ar įtraukti darbuotojus į inovacijų procesą, nes komanda tiesiog yra inovacijų dalis. ,,Lietuvoje manoma, kad darbuotojai, visų pirma, yra darbo jėga, papildomi kaštai, o ne pridėtinė vertė. Tai didelė klaida, užkertanti kelią progresui. Tai yra priežastis, kodėl tokia nuomone besivadovaujančios įmonės nėra geriausios. ,,Netflix”, ,,Google” įmonės neturi sėkmės receptų, bet jie tiesiog turi geriausius žmones, kurie priima sprendimus ir diegia inovacijas”, – sakė A. Plėta.
Išvardijo tris dažniausias klaidas
Arvydas Plėta pabrėžė, kad neužtenka vien noro pradėti. Dauguma įmonių žengia pirmąjį žingsnį, bet netrukus turi atsitraukti atgal, nes neapgalvoja pagrindinių veiksmų. Pirmoji klaida, kad įmonės nori diegti inovacijas, bet nenori skirti tam investicijų ir žmogiškųjų resursų. Čia didžiausia bėda ta, kad papildomas darbo krūvis atitenka marketingo ar rinkodaros vadovams, kuriems, be papildomų pareigų, tenka galvoti ir apie tai, kaip diegti inovacijas. Tokią strategiją galiausiai ,,vainikuoja” nusivylimas ir jokių rezultatų.
Antroji klaida - tikėtis, kad inovacijas įgyvendins vienas žmogus. Deja, inovacijos nėra vieno žmogaus reikalas. Už jas atsakinga ir efektyviai gali įgyvendinti tik komanda.
Trečioji klaida – pasitikėti tik savo jėgomis. Atrodo, kad viską galime padaryti patys, bet tiesa tokia, kad pasitelkus išorinę pagalbą sėkmės tikimybė padidėja tris, keturis kartus.
Metodų net aštuoni
Sudominti darbuotojus inovacijomis nėra paprasta, tačiau pergale galima laikyti ir tai, jei bent vienas iš dešimties komandos narių norės prisijungti. Dažniausiai pavyzdys įkvepia. Tačiau, visų pirma, svarbiausia įvertinti, kokia inovacija tinkama įmonei. Kartu su kolega Alex Gibb, Arvydas Plėta ,,Innovation Drift” festivalio vykusių dirbtuvių metu dalyviams pristatė net aštuonis inovacijų būdus: nuo Hakatonų, Inovacijų laboratorijos, Sprinto, darbo su startuoliais iki startuolių fondų bei praktinių dirbtuvių, papasakojo apie praktines galimybes juos pritaikyti savo veiklose. ,,Svarbu suprasti, kodėl ir kaip įgyvendinti inovacijas, todėl dirbtuvių metu dalyviai pildė testą, kurio rezultatai parodys, kaip aplinka, įvairūs veiksniai veikia jų įmonę, ir kas konkrečiai jiems efektyviausia, kad pradėtų inovacijas”, – teigia A. Plėta.