Darius Auželis: „Smėlio dėžė buvo ir liks amžina vertybė“
Įdomu, kiek Lietuvos vaikų norėtų turėti senelį iš „Keistuolių teatro”? Senelį, kuris seka pasakas, moka riaumoti kaip liūtas, šokinėja tarsi beždžionė ir savaitgaliais leidžiasi į miško žygius kartu? Tačiau dar neaišku, kam labiau pasisekė – septynerių netrukus sulauksiančiai Saulei ar jos seneliui – „Keistuolių teatro” aktoriui Dariui Auželiui, kuris visiškai neabejoja, kad senelystė yra nuostabi.
Į naujojo miuziklo „Pabėgimas iš Trepsės“ namų repeticijas klube „Legendos“ Darius grįžo vėjo ir saulės nugairintais skruostais. Dvi savaites su šeima jis praleido Kanarų salose, aštuntus metus – toje pačioje vietoje. Šiais metais jam draugiją palaikė ir anūkė Saulė, kuri, kaip sako Darius, juos priverčia nuolat judėti ir daug šypsotis.
Seneliauti Dariui – smagu. „Tapę seneliais, matyt, mes nevalingai perimame įpročius iš savųjų senelių, – sako. – Prisimenu, kai nuvažiuodavau pas savo senelį į Biržus, jis būtinai mane pasistatydavo prie staktos ir pažymėdavo mano ūgį. Virtuvėje mudu su Liudvika (Dariaus žmona, advokatė Liudvika Meškauskaitė, – Red.) irgi tokią liniuotę turime ir Saulę matuojame. Kartą nauja mūsų namų tvarkytoja tą liniuotę buvo nuvaliusi, teko atstatinėti“.
Kai Saulė lieka senelių namuose savaitgaliui, jų planai ir dienotvarkė dėliojama pagal tai, kokia veikla patiktų mažajai. „Jei sekmadienio pusryčiai valgomi sunkiai, mes susiruošiame į žygį miškan. Vos tik išeiname už vartų, Saulė jau klausia – ką valgomo turime krepšyje? Taip įvykdome maisto programą“, – pasakoja.
Jų pokalbiai paprastai prasideda nuo nereikšmingų dalykų – kaip miegojai, ką sapnavai? „Net ir atsakymas – nieko – gali sukelti nuostabių emocijų, jei pasistengsi, – patyrė Darius. – Aš Saulei pradedu pasakoti apie savo sapnus, apie tai, ką galėtume kartu nuveikti, tuomet jos akys pradeda blizgėti ir mes nuveikiame nuostabių dalykų“.
Aktorystė neabejotinai seneliui prideda žavesio, nes standartinis pasakų skaitymas anūkei paprastai virsta istorija su garsais ir judesiais. „Vaikai šiais laikais – gudrūs, jie nori fantazuoti, o pokalbiai u-tiu-tiu-tiu-tiu jiems greitai nusibosta“, – įsitikinęs aktorius, kurio visos dienos dabar prabėga miuziklo „Pabėgimas iš Trepsės“ namų repeticijose.
Į miuziklo premjerą, kuri įvyks vasario viduryje, Darius savo anūkę būtinai nusives. „Man patinka istorija, kurią pasakoja Andrius. Jis sugebėjo parašyti ją linksmą, žaismingą ir tuo pačiu pamokančią. Moralų niekas joje neskaito, tačiau vaikams turėtų būti visiškai aišku, kokia svarbi gyvenime yra draugystė ir meilė“, – įsitikinęs.
Miuzikle Darius kuria automobiliuko Tranto vaidmenį. „Anuomet, kai Jonas Avyžius parašė istoriją apie Trepsę, mes neturėjome pasirinkimo laisvės. Aš svajojau apie žalią dviratuką, o gavau mėlyną. Kondensuoto pieno skardinė buvo skaniausias dalykas pasaulyje, o su lėle, kurią sesė buvo gavusi dovanų, galėdavau pažaisti tik per savo gimtadienį. Suprantu, kad šių laikų vaikai turi kitų galimybių, tačiau tai, kas yra amžinos vertybės – nedingsta. Aš save prisimenu žaidžiantį smėlio dėžėje. Lygiai taip pat mielai joje žaidžia anūkė Saulė. Pats jai smėlio dėžę sukaliau, smėlio atvežiau, man tai buvo didelis malonumas, kaip ir jai žaisti, tikiuosi“, – kalba Darius ir priduria, kad miuziklas, kurį dabar repetuoja, ištraukia ir jo vaikystės prisiminimus.
Muzikinio spektaklio „Pabėgimas iš Trepsės namų“ premjera: vasario 10, 11 ir 25 d., kovo 25, balandžio 8, 22 d. muzikos klube „Legendos“ Vilniuje, kovo 3 d. Kaune, kovo 4 d. Panevėžyje, kovo 24 d. Utenoje, kovo 28 d. Marijampolėje.